Šeimyninį tandemą, debiutavusį OKT teatro spektaklyje „Nuosprendis – metamorfozė“, šį kartą sudomino Lietuvos partizanų tema.
„Galbūt nebūčiau susidūręs su šia tema, jei ne mano tėvas, kuris labai daug domisi partizanine veikla ir tuo iki šiol nepakankamai įvertintu istoriniu laikotarpiu po Antrojo pasaulinio karo, – prisipažino P.Ignatavičius. – Man įdomiausia pasirodė žmogus, patekęs į ekstremalias aplinkybes – būtent jose ir išryškėja žmogaus siela, taurūs jausmai, žmogiškumas. Tik ekstremaliose situacijose žmogus gali tapti žmogumi.“
 |
| Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Paulius Ignatavičius ir Eugenijaus Ignatavičiaus (dešnėje) |
Spektaklio „Stirna“ pagrindinė herojė – kovojanti moteris, slapyvardžiu Stirna, kuri saugų gyvenimą JAV iškeitė į Lietuvos miškus.
„Esu įsigilinęs į partizaninės veiklos medžiagą, kurios yra kalnai. Joje mano dėmesį patraukė ryšininkės, kurių reikšmė dažnai nuvertinama. O juk jos daug labiau rizikavo nei patys partizanai – pastarieji buvo apsiginklavę ir pasislėpę miškuose, o beginklės ryšininkės turėjo važinėti traukiniais ir neišsiduodant perduoti žinias, – pabrėžė dramaturgas E.Ignatavičius. – Stirna išsiskyrė iš kitų ryšininkių, jai teko pereiti tikrą pragarą, patirti KGB kalėjimo košmarą, o ir išėjus iš jo, gyvenimas nebuvo lengvesnis.“
Kaip teigė pjesės autorius, spektaklyje yra dalis tikrų faktų ir panašiai tiek kūrybos, stengiantis, kad fikcija nenuklystų nuo galimos tikrovės.
„Didelė atsakomybė statyti spektaklį skaudžia ir prieštaringa istorine tema, tačiau aš į partizanus stengiuosi žiūrėti iš žmogiškosios pusės. Jau vien faktas, kad Stirna gyveno vienišų, daug metų moterų nemačiusių vyrų bunkeryje, yra ekstremali situacija. Todėl nenorėjau partizanų per daug poetizuoti ir romantizuoti – to labai nemėgstu teatre, bet negalėjau jų ir deheroizuoti, – mintimis dalijosi režisierius. – Man tai yra žmonės – ne dievai – kurie tam tikrą valandą pasielgė drąsiai ir tinkamai, kurie aukojo save, žinodami, kad niekas jiems nepadės. Kita vertus, jie aukojo gyvybę dėl neaiškaus tikslo – juk jų mirtis nebūtinai turėjo garantuoti, kad Lietuva taps laisva. Taigi kyla daugybė klausimų. Ar tavo gyvybė ko nors verta? Ar žmogus šiandien galėtų taip pasielgti?“
 |
| Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Režisierius Paulius Ignatavičius |
Spektaklyje vaidina jauni, dar studijuojantis Oskaro Koršunovo kurse, aktoriai.
„Patys partizanai, kuriuos vaidina jaunieji aktoriai, buvo panašaus amžiaus – jie buvo pilni jaunatviško maksimalizmo, romantizavo savo pasipriešinimą. Todėl ir norėjosi su šių dienų jaunais žmonėmis kalbėti ta pačia tema“, – sprendimą aiškino P.Ignatavičius.
Po dviejų numatytų premjerų spektaklio „Stirna“ likimas kol kas nėra aiškus – režisierius tikisi, kad kuris nors teatras šį spektaklį įtrauks į savo repertuarą. Tuo tarpu pjesės dramaturgas tikino pasitikintis sūnumi, o publikos nuomonė, anot jo, gali būti prieštaringa.
„Vieni šį spektaklį priims, kiti nepriims – Lietuva susiskaldžiusi, tai ne naujiena. Tačiau manau, kad Paulius turi pakankamą dvasinį gilumą ir nenušliauš paviršiumi“, – vylėsi E.Ignatavičius.
