Kaip savarankiška režisierė čia debiutuoja Viktorija Streiča, kurią žiūrovai žino kaip pagrindinių vaidmenų atlikėją miuzikluose „Aida“, „Karmen“ ir „Adamsų šeimynėlė“, beje pastarajame ji jau dirbo kaip antroji režisierė, tad vadinti ją naujoke – netikslu. Panašiai kaip scenografas čia debiutuoja ir Vaidotas Jakutis, nes būtent jis kuria scenovaizdžius visiems teatro renginiams. Operetę diriguoja Jonas Janulevičius, kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė, choreografiją ir scenos judesį sukūrė choreografas Dainius Bervingis, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas, chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė.
Pasak operetės statytojų, operetės herojus Misteris X yra auka savanaudiško šmeižto ir intrigų, dėl kurių iš esmės pasikeičia jo gyvenimas – jis priverstas palikti savo prabangų gyvenimą, atprasti nuo aukštos socialinės padėties teikiamų privilegijų ir pasirinkti atskalūno kelią – tapti tiesiog cirko artistu.
„Ir šiandien aplink mus labai daug cirko, tame pačiame elite, visuomeniniame gyvenime“, – sako režisierė Viktorija Streiča. „Man svarbiausia mintis yra tai, kad mes aklai pasitikime tuščiomis kalbomis, parašytais žodžiais. Kai mums reikia priimti naują žmogų, mes apie jį jau turime susidarę išankstinę nuomonę. Jeigu yra galimybė žmogų pažinti visiškai nuo nulio, „gyvai”, kai jis būna tas X’as, apie kurį nieko nežinome, tada ir atsiranda objektyvumas, tiesa. Ir mūsų santykis į jį gali pasikeisti. Čia ir yra Misterio X’o istorijos esmė. Šiandien feisbukinėje realybėje mes esame ne asmenybės, o avatarai. Patys save sukuriame pagal standartus, kuriuos mums primeta neva kažkokie elitai ir pan“.
Operetė „Misteris X“ turėtų nustebinti itin ausiai maloniu muzikiniu skambesiu, netikėtais choreografiniais sprendimais ir dar šiame teatre nematytais cirko numeriais. Statytojai žada atsisakyti operetėms būdingos prabangios vizualikos ir leis pasinerti į gruboką, bet itin stilingą „steampunk” estetiką.
Spektaklio kūrėjai, kuriems patiems yra artimas šis stilius, norėjo priartėti prie operetės sukūrimo laikmečio ir suprato, jog jį geriausiai perteikia būtent „steampunkas”. Sąvoka „steampunk“ neatsiejama nuo fantastikos žanro, kuriame dominuoja garu varomos technologijos ir kurio veiksmas dažniausiai perkeliamas į alternatyviąją Viktorijos laikų epochą arba į Jungtinių Valstijų „laukinius vakarus“. „Steampunk“ stiliaus meno kūriniuose karaliauja senovė, persipynusi su dabartinėmis technologijomis. Todėl spektaklio scenografija, kostiumai ir grimas perteiks šios estetikos dvasią ir elementus. Teatralai atskleidė, jog inspiracijos taip pat sėmėsi iš čekų dizainerio ir tapytojo Alfonso Muchos kūrybinio palikimo, įkūnijančio secesijos pagrindines idėjas.
Statytojai įžvelgia daug sąsajų tarp XX a. pradžios gyvenimo ir šiandienos. Tada, kaip ir dabar buvo svarbi vykstanti industrinė revoliucija, atsirado elektros lemputės, plienas, keitėsi architektūros stilius ir t.t. „Šiandien irgi vyksta milžiniškas žmonijos tobulėjimo šuolis, su internetu ir technologijomis priešakyje, vienintelis skirtumas tik tas, kad tuomet, atsiradus elektrai, nakties metu žmonės išeidavo į gatves, o dabar vakarais mes tiesiog liekame savo namuose ir per tuos mažuosius ekranus stengiamės išeiti į pasaulį”, – šmaikštauja kūrėjai.
Peržvelgus I.Kalmano operetės (kurios originalus pavadinimas yra „Cirko princesė“) pastatymų istoriją akivaizdu, kad dažnai libretas buvo keičiamas atsižvelgiant į režisūrines interpretacijas, siužeto linijų svarbos pasirinkimą ir panašiai. Tai darė įtaką ir operetės pavadinimui. Pastatymai, kuriuose Misteris X tapdavo pagrindine siužeto ašimi, buvo vadinami šio veikėjo vardu.
1995 m. Kaune „Cirko princesė“ buvo pastatyta pirmą kartą pagal originalų Julius Brammerio ir Alfredo Grünwaldo libretą, kuriame labai ryški rusų aristokratijos linija, daug rusiškų veikėjų. 2017 m. statytojai apjungė keletą operetės libreto versijų, gerokai nutoldama nuo XX a. pradžioje madingo aristokratiškojo rusicizmo. Čia kilmingas jaunuolis Etjenas Verdjė dėl likimo užgaidos patenka į cirką, tapdamas pagrindiniu pasakojamos istorijos herojumi.
Todėl antrą kartą Kaune statoma ši I.Kálmáno operetė vadinama „Misteris X“. Statytojai nekelia sau tikslų „pateikti operetę kitaip“, tačiau, išsaugodami ir per daug nenutoldami nuo šiam žanrui būdingos lengvos melodramos, emocijų ryškumo, klasikinę tradiciją perpina jaunystės ir šiuolaikiškumo perliukais, kurie natūraliai užkoduojami, kai pastatyme dirba ir jauna statytojų komanda, ir jauni atlikėjai. Net ir operetės choreografija atspindės šią dieną – lindihopas „flashmobai“ ir panašūs nūdienos elementai.
Operetėje vaidmenis sukūrė Andrius Apšega, Ramūnas Urbietis, Ieva Goleckytė, Raminta Vaicekauskaitė, Kęstutis Alčauskis, Raimondas Baranauskas, Žanas Voronovas, Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Monika Pleškytė, Martynas Beinaris, Rapolas Baranauskas, Giedrė Juknevičiūtė, Raimonda Talat-Kelpšaitė, Jonas Lamauskas, Giedrius Prunskus, Dainius Bervingis, Gediminas Maciulevičius, Evaldas Leskauskas, Vygintas Bemovas, taip pat choro ir baleto artistai, cirko studijos „Šypsena“ artistai (vadovai Itana ir Raimondas Januševičiai).
Premjeriniai spektakliai vyks rugsėjo 29, 30 d., spalio 1 d.
