Rugsėjo 17 d. „startuosianti“ „e-Carmen“ – tai ilgai lauktas režisierės Dalios Ibelhauptaitės ir elektroninės muzikos kūrėjo Marijaus Adomaičio („Ten Walls“) bendras darbas. Šįkart Georges‘o Bizet opera nuskambės naujai – be įprasto didelės sudėties simfoninio orkestro ir choro. Negana to, autoriai žada pakeisti ir paties kūrinio struktūrą bei skambesį, nors klausytojai galės atpažinti operos siužetą ir kai kurias melodijas.
Karmen partiją atliksianti Justina Gringytė šią rolę yra dainavusi jau daug kartų, tačiau neslepia, jog šįkart tai įveikti jaudulio nepadeda. Visų pirma, reikėjo iš naujo mokytis puikiai pažįstamą partiją, o tai – nelengva užduotis. J.Gringytė pasakojo, jog teko iš naujo išmokti kiekvieną gaidą, tuo pačiu stengiantis pamiršti originalą. „Tikrai jaudinuosi dėl visko – dėl erdvės, dėl mikrofonų, dėl judesio, garso, vaizdo“, – sakė solistė.
Pačios Karmen gyvenimas yra apie žmonių santykius ir jos pačios santykį su savimi. Tai egzistavo ir egzistuos visada – nuo tada, kai žmogus atsirado šioje Žemėje, iki tol, kol čia bus, – sakė J.Gringytė.
J.Gringytė teigia, jog Karmen personažas yra universalus: „Kai vyko pristatymas Rusijos žurnalistams, kilo klausimų, kaip Karmen gali būti šviesiaplaukė. Bet juk „Karmen“ kalba apie žmonių santykius, pačios Karmen gyvenimas yra apie žmonių santykius ir jos pačios santykį su savimi. Tai egzistavo ir egzistuos visada – nuo tada, kai žmogus atsirado šioje Žemėje, iki tol, kol čia bus. Amžiams einant, be abejo, tam tikri dalykai keičiasi – kultūrinai aspektai, vieta, laikas, bet žmogiškasis pradas yra lygiai toks pats.“
Čilietis Giancarlo Monsalve, „e-Carmen“ atliksiantis Don Chose vaidmenį, teigė, jog Vilniuje atsidūrė netikėtai – kol pasiėmęs du mėnesius atostogų mokėsi naujas partijas, sulaukė pasiūlymo dainuoti elektroninėje operoje: „Aš susidomėjau. Gavau muzikos įrašą, o kadangi tuo metu buvo pakankamai intensyvus laikas, jį perklausiau gan greitai. Muzika buvo nuostabi, nusprendžiau čia atvykti.“
Bet atskridus į Lietuvą G.Monsalves laukė staigmena – pasirodo, partija kur kas sunkesnė nei atrodė iš pradžių. „Atvykus čia pirmąją dieną klausiausi muzikos, jaučiau, kaip šiurpas bėgioja po kūną. Muzika kiek kitokia, bet viskas gerai. Tuomet, kai pasiekėme trečią veiksmą, staiga supratau, kad ši partija labai sudėtinga – joje yra ir labai aukštų natų tenorui, ir labai žemų natų, kaip baritonui.
Iš pradžių buvau labai nustebęs, net kiek išsigandęs, bet aš mėgstu iššūkius. Kai kuo nors tikiu, einu iki galo, – pasakojo solistas.
Tačiau muzika buvo tokia graži, kad ją pamilau ir nusprendžiau įveikti šią partiją. Iš pradžių buvau labai nustebęs, net kiek išsigandęs, bet aš mėgstu iššūkius. Kai kuo nors tikiu, einu iki galo“, – pasakojo solistas, pabrėžęs, jog bandymas per savaitę galvoje sudėlioti visiškai naują operą yra beprotiška idėja, tačiau rezultatas bus tikrai nuostabus.
G.Monsalve stebėjosi D.Ibelhauptaitės energija – jo teigimu, režisierė sugeba įkvėpti gyvybės net tada, kai visi yra labai pavargę. „Dalia pakvietė mane dainuoti „Manon Lesko“, svarstau šį pasiūlymą, derinu prie savo grafiko, bet kodėl gi ne? Ši kompanija nuostabi. Jau spėjau pamilti Lietuvą ir lietuvius“, – tikino G.Monsalve.
