Reikšmingiausia menų institucija Baltijos regione
L.Vilimienė – pirmoji LNOBT vadovė moteris per daugiau nei 100 metų skaičiuojančią jo istoriją. Jai tai – reikšmingas pasiekimas.
„Labai džiaugiuosi, kad esu pirmoji LNOBT vadovaujanti moteris“, – portalui 15min sakė ji.
Šiam teatrui ji vadovaus ateinančius penkerius metus, per kuriuos sieks, kad LNOBT taptų reikšmingiausia scenos menų institucija Baltijos kraštuose.
„Ir tokia institucija, kokia mes galime didžiuotis“, – sako ji.
Trys kryptys
Naujosios LNOBT vadovės plane – trys kryptys, kaip pasiekti nusistatytos vizijos.
„Pirmoji kryptis yra nacionalinė ir tarptautinė scena, kurioje kalbama apie repertuarinę politiką. Mano repertuarinės politikos išskirtinumas tas, kad siekčiau subalansuoto repertuaro. Subalansuoto ir žanrų, ir stilių, ir formų prasme, bet kartu ir subalansuoto nacionalinės kūrybos ir pasaulio pasiekimų pristatymo prasme, kuriant šiuolaikinio teatro įvaizdį“, – sako L.Vilimienė.
Naujoji teatro generalinė direktorė sako, kad jai vadovaujant repertuaro kryptis suksis į Lietuvos nacionalinį muzikinį paveldą bei nacionalinius atlikėjus.
„Teatras turėtų tapti platforma ir jauniems talentams, ir kartu naujai gimstantiems nacionaliniams kūriniams įvairiais pavidalais“, – kalbėjo ji.
L.Vilimienė sako, kad šalia nacionalinės meninės kūrybos laimėjimų, taip pat sieks puoselėti, pristatyti ir šiuolaikiškai interpretuoti pasaulio kultūrų laimėjimus.
„Tam tikrai skyriau labai daug dėmesio ir repertuarą visiems penkeriems metams pristačiau nepaprastai įvairų tiek operai, tiek baletui“, – portalui 15min sakė ji.
Be to, L.Vilimienė siektų kurti ir vertingiausio Lietuvos kultūros darbdavio įvaizdį.
„Ši siekiamybė susideda iš daugelio dimensijų. Tai reiškia, kad sudaroma terpė talentams skleistis, vyksta skaidrūs, atviri konkursai ir perspektyvostalentams skleistis scenoje“, – kalbėjo ji.
Antroji strateginė L.Vilimienės kryptis – tvari bendruomenė.
Naujoji LNOBT vadovė sieks auginti ir gilinti auditoriją, kurti bendradarbiaujantį kultūrinės bendruomenės tinklą.
„Kalbama apie visą kultūros tinklą, muzikinės kultūros tinklą, institucijų tinklą ir tai, kaip vieni kitiems bendradarbiaujant galime daryti teigiamą įtaką“, – sako L.Vilimienė, šiame procese LNOBT matanti lyderio vaidmenyje.
Taip pat vienas L.Vilimienės tikslų – subalansuotas biudžetas. Naujoji teatro vadovė sieks „valdyti biudžetą protinga fiskaline maniera ir didinti teatro veiklos efektyvumą“.
Patirtis Klaipėdoje
Kultūros ministerijos konkursą eiti LNOBT generalinio direktoriaus pareigas laimėjusi L.Vilimienė šiuo metu bebaigianti darbus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir džiaugiasi sugrįždama į gimtąjį Vilnių.
Klaipėdos muzikiniu teatru ji rūpinosi nuo 2018 m.
„Mano laikas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo nepaprastai sudėtingas laikotarpis. Pats sudėtingiausias, koks gali tekti teatrui.
Pirmosiomis darbo dienomis teko iškraustyti teatrą ir pradėti statybas – teatras buvo be savo patalpų, be teatro. Nepaisant tikrai sudėtingų gyvavimo sąlygų, be to, šalia vykstant statyboms, investicinio projekto valdymui, susidūrus su visais šiais iššūkiais visgi pavyko įgyvendinti meninius sumanymus ir užauginti teatrą, nes tai yra tikrai didelis ir ryškus kokybinis proveržis“, – kalbėjo L.Vilimienė.
Prieš Klaipėdos muzikinį teatrą L.Vilimienė ilgus metus buvo LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai. Ji taip pat dėsto muzikos vadybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, anksčiau dirbo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje teorinių disciplinų dėstytoja, Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre vadovavo Informacijos ir reklamos skyriui.
L.Vilimienė yra įgijusi muzikos istorijos specialybę tuometėje Lietuvos muzikos akademijoje bei vadybos magistro laipsnį BI Norvegijos vadybos institute ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.
„Mano bagažas tikrai yra labai didelis“, – sako L.Vilimienė.
Teatras – didžiulė mašina
L.Vilimienė LNOBT generalinio direktoriaus kėdėje keičia iki šiol penkerius metus jam vadovavusį J.Sakalauską. Paklausta, ar penkeri metai – pakankamai laiko įgyvendinti pokyčius, L.Vilimienė sako:
„Teatras yra didžiulė mašina – tam tikrus darbus pradedi, kol jie įsibėgėja, kol pradeda realizuotis tavo planai, tas laikas labai greitai praeina. Bet kiekvienas vadovas palieka savo palikimą, tai kiekvienas ateinantis kitas perima tą palikimą.
Taip buvo ir iki J.Sakalausko kadencijos – beveik pusei kadencijos buvo paliktas buvusio vadovo palikimas. Taip ta rotacija ir vyksta, tokiu būdu gyvenama. Pagalvojus, atrodo, penkeri metai – kaip ir daug, bet kol pradedi tam tikrus procesus įsukinėti, kol jie pradeda veikti, tie penkeri metai labai greitai praeina“, – sako pašnekovė.
Neseniai LNOBT Ukrainos kultūros ministro raginimu ir pagal Lietuvos kultūros ministerijos rekomendaciją iš repertuaro išėmė spektaklius, kuriuose skamba rusų kompozitorių muzika. Paklausta, ar mato galimybę, jog šie kūriniai vėl skambėtų teatre, L.Vilimienė sako, kad „šiame etape jie tikrai negrįš“.
„Beje, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras seniai atsisakė rusų kompozitorių kūrinių, dar pavasarį. Tik prasidėjus karui mes jau nebeplanavome rudenį nei „Spragtuko“, nei Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljetos“, jų tiesiog nebuvo“, – sako pašnekovė.
