1941-aisiais sudegė partitūra, po dviejų metų kompozitorius iš atminties atkūrė klavyrą, tačiau orkestruotės sukurti nespėjo, – pasitraukė iš tėvynės. Penkiasdešimt metų Vlado Jakubėno šeimos archyve Čikagoje išgulėjęs kūrinys šiandien grįžta į Lietuvos sceną. Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija ir „Baltijos baleto teatras“ gruodžio 4-ąją nacionalinio baleto gerbėjus kviečia į premjerą – dviejų dalių baletą „Vaivos juosta“.
Po pasaulį klajojo per 70 metų
Savo kelią į Lietuvą sceną „Vaivos juosta“ pradėjo 1993-aisiais, kai buvo įkurta kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija. Jos pastangomis iš Čikagoje gyvenančios kompozitoriaus sesers šeimos buvo gautas klavyras.
Dvidešimt metų užtruko, kol buvo restauruota baleto muzika, sukurta orkestruotė.
Šių dienų teatrui kūrinį pritaikė kompozitorius Marius Baranauskas.
„Baleto muzika – efektinga, kupina kontrastų, kulminacijų ir lengvai įsimenančių temų, – sako kompozitorius. – Prie šio kūrinio orkestruotės dirbau ne vienerius metus. Stengiausi rasti balansą tarp Vlado Jakubėno stiliaus ir modernaus orkestro galimybių. Šiuolaikinėmis orkestro priemonėmis papildyta orkestruotė atskleidžia ir nuspalvina subtilius šio baleto niuansus, paryškina kontrastus ir priartina skambesį prie šiuolaikinio klausytojo“.
Idėja sukurti pirmąjį trijų veiksmų baletą kompozitoriui Vladui Jakubėnui kilo 1933 metais, kai to meto spaudoje užvirė diskusija – kodėl nėra nacionalinio baleto.
„Vaivos juostai“ atgimti Lietuvos scenoje padeda ir Nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigento Modesto Pitrėno vadovaujamas, praėjusią vasarą jis atliko ir įrašė baleto muziką.
„Baleto muzika patyrė skaudžią lemtį, – sakė dirigentas Modestas Pitrėnas. – Gražu, kad po tiek metų galime įžvelgti lietuvių išeivijos kūrybos kontūrus bendroje muzikos literatūroje ir koncertinėje veikloje“.
Septyniasdešimt metų po pasaulį klaidžiojusiam, scenos per tą laiką taip ir nepamačiusiam kūriniui kūną suteikti ėmėsi jauna „Baltijos baleto teatro“ trupė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė.
„Lietuviškoji mūza – Vaiva prisidės prie nūdienos pasaulio blogybių ir grėsmių moralinio teismo, – neabejoja choreografė. – Baletas, sukurtas pagal lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus stilizuotą nacionalinį mitą, yra gražiausias ir skausmingiausias paminklas Lietuvai visoje mūsų tautinio baleto istorijoje. Gimusi „ant parako statinės“, išgyvenusi karo dramas, Vaiva juk išdrįso pasipriešinti agresijai ir žuvo, įkvėpdama žmonėms atgimimo viltį. Tai aktualu iki dabar, įamžina lietuvių išeivijos kūrėjų įnašą į taikią pasaulio ateitį. Tokio veikalo mums gali pavydėti ne tik Europos teatrai, bet ir visa tarptautinė baleto arena“.
Išeivijos lietuviai daug prisidėjo, kad „Vaivos juostos“ premjera Vilniuje įvyktų. Valstybė spektaklio kūrėjų neparėmė, savo lėšomis prisidėjo kompozitoriaus Vlado Jakubėno sesers dukra Erika Brook, ponia Dalia Bobelienė bei JAV gyvenantys lietuviai.
Kūrė ir gete
Idėja sukurti pirmąjį trijų veiksmų baletą kompozitoriui Vladui Jakubėnui kilo 1933 metais, kai to meto spaudoje užvirė diskusija – kodėl nėra nacionalinio baleto. To meto Valstybės teatras buvo kaltinamas aplaidumu, apie tai kalbėjo ne tik menininkai, bet ir kultūrininkai.
Diskusijų sūkuryje įvykęs Vlado Jakubėno ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus susitikimas buvo lemtingas – rašytojo stilizuotas lietuviškas mitas „Perkūnas, Vaiva ir Straublys“ jauną kompozitorių įkvėpė sukurti muziką mitinės sakmės motyvais.
Vladas Jakubėnas pasistengė, kad gete jo bičiulis dirigentas gautų leidimą perrašyti baleto „Vaivos juosta“ partitūrą.
Libretą parašyti sutiko pats sakmės autorius. Muzikinė kūrinio dramaturgija plėtojama buvo iki pat 1939 metų. Baleto premjera, gali būti, būtų įvykusi 1941-aisiais, jei to meto Valstybės teatro dirigentas Leiba Hofmekleris nebūtų patekęs į žydų getą. Vladas Jakubėnas pasistengė, kad gete jo bičiulis dirigentas gautų leidimą perrašyti baleto „Vaivos juosta“ partitūrą. Tačiau 1941 metais gete kilęs gaisras sunaikino ir partitūrą, ir patį dirigentą. Tokią netektį išgyventi kompozitoriui nebuvo lengva, tačiau jis pasistengė iš atminties atkurti baleto fortepijono klavyrą. Instrumentuoti jo nespėjo, – ir Vladas Jakubėnas, ir Vincas Krėvė-Mickevičius 1944-aisiais pasitraukė iš tėvynės. Abu kūrėjai mirė užsienyje, o jų bendras kūrinys ilgiems dešimtmečiams liko komodos stalčiuose.
Nuausta iš prisiminimų
„Vaivos juosta“ pasakoja apie dangaus centre viešpatavusią gėrio ir grožio dievaitę Vaivą. Pamilusi žemės sūnų Straublį, ji padovanoja jam pasakiško grožio juostą ir palieka dangiškąjį rojų. Perkūnas, negalėdamas susitaikyti, kad juosta skirta ne jam, pagrobia Vaivą ir parsigabena į savo rūmus jūros dugne.
Perkūno žmona tapusi Vaiva iš savo sielvarto, širdgėlos, ašarų ir nuostabių žemės prisiminimų nuaudžia dar vieną juostą ir pabėga pas savo mylimąjį. Tačiau jos laimė ilgai netrunka – grėsmingos jūros bangos ima daužyti krantą, o galingas Perkūno trenksmas nusineša Vaivą amžinybėn. Danguje suspindusi vaivorykštė – tai Vaivos siela, įkvėpimą ir talentą žadinanti, juos globojanti esybė.
