Ši, režisieriaus praminta „postpolitinė porno satyra“ – stiprių nervų žiūrovui, mėgstančiam juodą humorą. A.Areima, 2016-ais metais laimėjęs festivalio Edinburgo Fringe prizą, yra vienas sėkmingiausių Lietuvos režisierių ir gimtoje šalyje, ir užsienyje.
Naujausia savo premjera režisierius kalba apie tikrumo pabaigą, komentuoja šiuolaikinį trumpizmą, tikėjimą bei pornografiją.
„Tai pats geriausias spektaklis, kurio dar nematėte. Tai pats juokingiausias spektaklis, apie kurį dar negirdėjote. Tai pats aistringiausias spektaklis, nuo kurio drėks Jėzaus stigmos, o vešlūs nukryžiuotojo karčiai liesis su gelsvu Trumpo kuodu. Patikėkite mumis, naujaisiais šių dienų pranašais – mes atvesim jus į šviesų rytojų. Pažaiskime dievų puotą, kad nereikėtų sėsti ant Putino koto.“ Tokiais pasisakymais provokuoja AAT|Artūro Areimos teatras.
Režisieriaus nuomone, pasaulis vis labiau panašėja į sintetinį lauką, kuriame mes jaučiamės dezorientuoti, imame panikuoti.
Nediskutuotina tiesa, jog masinio vartojimo eroje keičiasi visuomenė, jos moralės normos bei šiuolaikinio žmogaus elgsena. Randasi absoliučiai naujas sociumas, plinta antipatija ideologijoms bei politikai, kyla socialinio tapatumo erozija, didėja asmenybės destabilizacija, nesuvaldomai auga visuotinis baimės jausmas.
Į klausimą „kodėl?“ labai subjektyviu, bet nemažiau žaviu būdu, bando atsakyti spektaklis „Antikristas“. Šiandien kalbėti apie visuomenę yra sudėtinga, bet tylėti apie mus supantį absurdą, A.Areimos žodžiais tariant, lyg kapituliuoti susidūrus su milžiniška šūdo lavina, bandančia suteršti paskutinį mūsų žmogiškumo lašą, nusinešti ir paversti mus savo pasmirdusios masės dalimi.
Režisieriaus manymu, lavinos masė ir yra tai, iš kur atsiranda toji gaivališka jėga, nusitempianti paskui save viską, ką pakeliui išverčia iš šaknų. Kita vertus, pasipriešinimas šiai jėgai verčia jauną menininkų kartą kurti.
Į klausimą, „kodėl reikia tokių spektaklių?“, A.Areima atsako paprastai: „Kiekvienam sveikai mąstančiam žmogui kyla klausimai: koks skirtumas, kas su mumis vyksta? Koks skirtumas, kas vyksta su kitais? Koks skirtumas, kas vyksta su visu pasauliu? Juk vis tiek nieko nepakeisime. Mums svarbiausia – būti laimingais, patenkintais, sočiais, atsipalaidavusiais. Mes esame trumpų distancijų bėgikai, mums nerūpi mus supanti aplinka, mus supantys žmonės, mūsų vaikai. Mes esame žudikai. Mes žudome viską, ką auginame, kad neduokdie tai neįgautų pagreičio. Šiandieninis žmogus gali ištverti viską: „trumpizmą“, „putinizmą“, fašizmą, krikščionybės atmatas, smurtą prieš vaikus ir visus naujųjų laikų džiaugsmus.“
Režisieriaus nuomone, pasaulis vis labiau panašėja į sintetinį lauką, kuriame mes jaučiamės dezorientuoti, imame panikuoti.
„Panika – tai paprasčiausia baimė. Mes bijome ir bandome dalykus kontroliuoti, paversti juos steriliais, susintetinti mus supančią aplinką. Tą pačią aplinką, kuri veda mus iš proto. Mes esame bepročiai. Mes ieškome prasmės ir tikrumo kiekviename savo gyvenimo žingsnyje ir tuo pat metu nuo jo bėgame.“
„Antikristas“ – tai nesterilus spektaklis apie vertę ir vertybes. Ar A.Areimos teatras yra kiekvieno skoniui? Gal ir ne, bet su tuo, ką A.Areimos teatras kuria Lietuvos teatro landšafte – susipažinti privaloma.
