Miuzikle skamba geriausiomis 6-7 dešimt. džiazo tradicijomis grįsta muzika, nostalgiškai perkelianti į retro koloritu spalvintą smagią prieškarinės Amerikos nusikaltėlių pasaulio satyrą.
Istorija prasideda 1929 m. Šv. Valentino dieną Čikagoje vykusiose gangsterių žudynėse. Jų liudininkais atsitiktinai tampa du džiazo muzikantai. Kad pasislėptų nuo juos persekiojančios mafijos smogikų, muzikantai persirengia moterimis ir įsidarbina moterų džiazo orkestre. Čia jie sutinka žavingą dainininkę Sugar Kein, svajojančią ištekėti už milijonieriaus.
-
Kalantinių proga – nemokamas koncertas Kaune: kviečia širdyse įsižiebti patriotiškumo ugnį
-
Operetė Kauno pilyje: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir gražiausios italų operos melodijos
-
Ant netrukus duris atversiančios „Mokslo salos“ stogo – hipių laikus primenanti laisvės muzika
-
Kauno teatrai ir filharmonija skelbia sezono pradžią: ko reikėtų nepraleisti ir kokios premjeros laukia?
Vaikinai pakliūva į moteriško gyvenimo ir smagių paslaptėlių sūkurį. Kiek ilgai vaikinams pavyks slapstytis, kuomet aplink sukasi pusnuogės merginos, pasakojančios intymiausius dalykus? Įvykiai pradeda klostytis ne visai planuota abiem muzikantams linkme.
Pasaulinis fenomenas
Režisierius Andrius Žiurauskas, kalbėdamas apie spektaklį, dalijasi emocijomis: „Filmas „Some Like It Hot“, pasirodęs ekranuose dar 1959 m., tapo pasauliniu fenomenu. Mačiau jį būdamas vaikas ir iki šiol laikau vienu mėgstamiausių kultinių filmų. Neabejoju, kad dalis auditorijos jį taip pat puikiai prisimena.
Galvojate, ar verta pamatyti „Džiaze tik merginos“ sceninį variantą? Galiu pasakyti tik tiek, kad dar kartą pažiūrėjęs šį filmą ir skaitydamas miuziklo „Sugar“ libretą, vėl juokiausi kaip vaikystėje. Užtikrinu, kad iš mūsų miuziklo išeisite su plačia šypsena ir džiaugsmo pilna širdimi!“
Muzikinis vadovas ir dirigentas Julius Geniušas apie miuziklą kalba taip: „Sugar“ yra 7-8 dešimt. – miuziklo brandaus aukso amžiaus – kūrinys. Šio miuziklo muzikos stilius glaudžiai susijęs su to meto džiazu, svingu ir bigbendų koncertine veikla. Nors šiuolaikinėse aranžuotėse muzika kiek modernizuota, visgi išlaikytas klasikinis bigbendo formatas.
Dabar pasaulyje egzistuoja daugybė džiazo orkestrų, kurie groja tiek tradicinį, tiek modernesnį džiazą, todėl galima kalbėti apie tam tikrą šio stiliaus atgimimą.
Miuzikle „Sugar“ dominuoja pučiamųjų instrumentų ansamblis: trys saksofonai ir klarnetai, trys triūbos, trombonai ir valtornos, o skambesio estetika primena Franko Sinatros laikus. Manau, daugelis prisimena legendinę Marilin Monro atliekamą dainą „I Wanna Be Loved by You“, tačiau spektaklyje skambės tik minutės trukmės muzikinė citata iš originalaus filmo. Miuziklas nėra bandymas atkartoti filmo garso takelio emociją – tai naujas savarankiškas kūrinys, turintis unikalią muzikinę dramaturgiją.“
Nekopijuoti Marilin Monro
Sugar Kei vaidmenį atliekanti Akvilė Garbenčiūtė teigia, kad Sugar – naivi mergina, patyrusi netikusį vyrų elgesį, tačiau nepaliaujanti tikėti stebuklu ir ieškanti tikros meilės. Tikėjimas ją veda pirmyn ir neleidžia sustoti.
„Kurdama Sugar, stengiuosi nekopijuoti Marilin Monro, nors užsidėjus baltą peroksidinį peruką sunku pabėgti nuo ikoniško įvaizdžio. Bandau atitolti nuo savęs ir formuoti naują asmenybę, personažą vaizduoti taip, kaip suprantu pati, be abejo, atsižvelgdama į režisieriaus pastabas, o vaidmens spalvų ieškau nuolat.
Sugar vaidmuo stipriai išsiskiria iš kitų mano miuziklinių personažų. Ši mergina nors ir atrodo naivi, tačiau nėra kukli, geba lengvai išsisukti iš nepatogių situacijų kitų neįžeisdama, bet priversdama pasijausti kaltais“, – atskleidė A.Garbenčiūtė.
Kita Sugar Kein įkūnijanti solistė Marija Arutiunova pasakoja apie kilusius iššūkius kūrybos procese: „Pagrindinis mano siekis šiame spektaklyje – suvaidinti subtiliai ir skoningai. Komedijos žanre yra plonytė riba, kai galima šiek tiek perspausti. Smagus naujas išbandymas šiame pastatyme – choreografija. Viename Sugar numeryje aš skraidau baleto vyrams ant rankų, čia yra daugybė skirtingų pakėlimų. Atrodo įspūdingai, be galo smagu, bet nelengva ir baisu!
O dar norisi pasidžiaugti nuostabiais kostiumais: viena iš suknelių yra siuvinėta rankomis su beveik trimis tūkstančiais Svarovskio kristalų! Smagu su kiekvienu nauju pastatymu ieškoti savyje naujų spalvų, susidurti su iššūkiais, jie augina mane kaip solistę ir aktorę.“
Solistė Ingrida Kažemėkaitė, kalbėdama apie savąją Sugar, atskleidžia unikalų prisilietimą prie šio išskirtinio personažo: „Mano Sugar yra ne tik miela, optimistiška, bet ir stipri, ryžtinga, turi savo svajones ir tikslus, kurių siekia nepaisydama sunkumų. Aš stengiuosi parodyti Sugar vidinę stiprybę ir gebėjimą išlikti pozityvia net ir sunkiausiais momentais. Naudoju humoro jausmą ir charizmą, tai padeda sukurti šiltą ir įsimintiną personažą.
Noriu, kad mano Sugar būtų kuo labiau žmogiška – akyse spindėtų viltis ir troškimas rasti tikrąją meilę. Sugar optimizmas yra tarsi šviesa, apšviečianti aplinkinius, tačiau po išoriniu žavesiu slypi gilus emocinis pasaulis, pilnas tiek svajonių, tiek nusivylimų.“
Su aukštakulniais – nuo pavasario
Teatro artistai, vaidinantys persirengusius moterimis vyrukus, su aukštakulniais repeticijose vaikščioja jau nuo pavasario. Raimondas Baranauskas, įkūnijantis Džo bei Džozefinos personažus, sako, kad vaidinti tiek vyrą, tiek moterį tuo pat metu iš tiesų yra iššūkis, tačiau ir įdomi patirtis.
Aukštakulnių dėvėjimas, makiažas ir suknelės, pasak aktoriaus, tikrai nesukurs moters – svarbu ieškoti kitų būdų, kaip autentiškai perteikti šį vaidmenį. Tikslas yra parodyti ne parodiją, o tikrovišką ir įtikinamą vaizdą.
R.Baranauską keičiantis Martynas Beinaris prisipažįsta: „Neslėpsiu, rasti savyje moteriškumo – sudėtinga. Pažvelgęs į save veidrodyje su suknele, auskarais ir peruku, atrodo, kad nebūčiau graži moteris. Bet privalau atrasti bent žiupsnelį moteriškumo, todėl kartais nustebinu net pats save, ypač šokiuose. Kūrybiniame procese teko suderinti net tris skirtingus personažus – Džo, Džozefiną ir turtingą naftos magnatą, tad galiu parodyti save iš įvairių pusių. Man tai suteikia didelį kūrybinį džiaugsmą. Šio miuziklo visuma yra tobula komedija. Tiems, kurie turi gerą humoro jausmą, tai bus tikra šventė.“
Tuo tarpu Ramūnas Urbietis, vaidinantis Džerio ir Dafnės personažus, prisipažįsta, kad į Dafnės vaidmenį nežiūrėjo pernelyg rimtai.
„Žaidimas ir kvailiojimas padeda patogiai jaustis su suknelėmis ir aukštakulniais. Iš pradžių buvo keista, tačiau laikui bėgant tiek kolegos, tiek aš pripratome prie šio vaizdelio. Moteriškumo ieškojimas savyje – tai procesas, suteikiantis galimybę juoktis ir gerai praleisti laiką. O ir spektaklio žanras leidžia pasiduoti komiškumui. Manau, jog moteriškame Dafnės vaidmenyje turi atsispindėti vyriškas Džerio mąstymas, mentalitetas ir silpnybės“, – patikino aktorius.
Kolegoms pritaria ir solistas Žanas Voronovas: „Dėl vaidmens teko susitaikyti su viskuo, net ir „priekabiavimu“ prie mano naivios Dafnės personažo scenoje. Nepaisant to, Dafnė yra labai įdomi ir smagi. Kalbant apie šių persirengėlių „draugystę“, Dafnė yra artimesnė mano asmenybei – linksma, šmaikšti ir aš džiaugiuosi turėdamas galimybę ją vaidinti“.
Per daugiau nei metus – 505 spektaklių
Pirmoji miuziklo „Sugar“ premjera įvyko Brodvėjuje, Majestic Theatre, 1972 m., pastatymas sulaukė didelio pasisekimo – per daugiau nei metus buvo parodyti 505 spektakliai. Miuziklo patrauklumą ir sėkmę įrodo tai, kad kas kelis dešimtmečius į Brodvėjaus sceną sugrįžta naujos „Sugar“ versijos.
Lietuvoje šis miuziklas statomas pirmą kartą.
Kompozitoriaus Jule Styne, pjesės autoriaus Petero Stone ir eilių kūrėjo Bobo Merrillo miuziklą stato režisierius A.Žiurauskas, kuris taip pat vertė libretą į lietuvių kalbą.
Spektaklio scenografiją sukūrė Giedrė Brazytė, ikoniškus kostiumus ir grimą – Emilija Gutauskaitė, o įvairios stilistikos – džiazo šokiai, stepo scenos – choreografiją pastatė Aleksandras Jankauskas ir Gintaras Visockis. Jiems padeda didžiulė kūrėjų ir atlikėjų komanda: spektaklyje dalyvauja teatro solistai, choro, baleto artistai, bei teatro orkestras.
