U.Bartoševičiūtė praėjusiais metais laimėjo NKDT konkursą „IDėja 2019“. Praėjus pusmečiui, jauna menininkė debiutuoja teatre, analizuodama pirmųjų kartų temas, apčiuopiamas Kaino ir Abelio istorijoje.
Kartu su dramaturgu M.Vildžiumi ji ir visa kūrybinė komanda nagrinėja Senajame Testamente aprašytą Kaino ir Abelio brolžudystę ir britų poeto L.Byrono misteriją „Kainas“.
Režisierė U.Bartoševičiūtė teigia, kad kraujo praliejimas – trapi žmogaus riba tarp buvimo ir nebuvimo.
„Kraujo linija skiria svetimą nuo savo, apsprendžia moralinius ir juridinius klausimus – pagal ją paveldime gėdą, kaltę, pinigus, titulus, turtą, įsipareigojimus, skolas“, – teigia režisierė.
Kalbėdama apie būsimąją premjerą U.Bartoševičiūtė teigė, kad Kaino ir Abelio istorija ją domino jau seniai, o racionalaus paaiškinimo, kodėl, nėra.
„Ji man pasirodė įdomi. Tada aš ieškojau dramaturgijos ir parašytų kūrinių, kurie yra inspiruoti tos istorijos.
Procesas sekėsi gerai, esame labai jauna komanda, jauni kūrėjai. Tai, kad tai vyksta nacionaliniame teatre, yra labai sveikintina – atidaromos durys jaunai komandai.
Kūrybinį procesą aš vadinčiau eksperimentu. Labai sąmoningai pasirinktas misterijos žanras. Nenorėjau uždaryti šio spektaklio į dramą, o norėjau pasirinkti žanrą, kuris iš esmės Lietuvoje statomas retai ir, man atrodo, jis talpina daug didesnes galimybes.
Man teatre labai svarbi fantazija. Todėl šis eksperimentas yra paremtas fantazijos ieškojimais, bandymais“, – pristatydama spektaklį sakė U.Bartoševičiūtė.
Režisierė pridūrė, kad siužeto prasme kūrybinė grupė tarsi apvagia save, nes žiūrovas atėjęs žino, kad įvyks žmogžudystė.
„Tada tampa įdomu dirbti su tuo, kas yra tas konfliktas, kas yra irimo taškas, irimo momentas toje šeimoje. Kraujo liniją nagrinėjame per šeimą.
Tai šeima, kurioje verda keturių žmonių kiek sudėtingi santykiai, o Kainas pasirenka iškeliauti su Liuciferiu, kad atsakytų į klausimus, kurių jam šis pasaulis neduoda. Spektaklio finale įvyksta žmogžudystė, bet ji įvyksta pakankamai švariai ir nedramatizuojant. Mano tikslas buvo nedramatizuoti šios istorijos, nepadaryti jos melodrama.
Aš nuo to bėgau, nuo brolių santykių. Aiškinausi, kas vyksta tuose namuose, kas verda pirmųjų žmonių istorijose. Mes ieškome kitos semiotikos, kitos kalbos. Kalbu apie kūno kalbą, apie veiksmus, apie socialinius įgūdžius, mūsų socialinę kalbą. Savitumas ir keistumas yra ilgo mūsų proceso vaisius“, – apie siužetą pasakojo režisierė.
Kaino ir Abelio istorija bei nauja M.Vildžiaus pjesė savyje talpina daug pirmųjų kartų, tarp jų – ir pirmąjį kraujo praliejimą.
Abelio vaidmenį atlikęs aktorius Andrius Gaučas, svarstydamas, ką iš spektaklio gali išsinešti žiūrovas, teigė, jog apskritai einant į teatrą žiūrovui svarbiausia pagalvoti apie tai, kad jis ateina ieškoti žmogiško santykio ir bendravimo.
„Jo mes faktiškai nebeturime, nes mes bendraujame įvairiomis socialinėmis medijomis. O prie stalo sėdėdami žmonės dažniausiai tyli. Tos tylos gali būti įvairios: nejaukios, gniuždančios, komiškos.
Šiame spektaklyje yra daug tikrų skaudžių, komiškų ir absurdiškų žmonių santykių, kurie matosi kaip per padidinamąjį stiklą. Todėl kartais galbūt verta juos pamatyti scenoje, kuri tave, kaip ta judanti dekoracija, atsuktų ir tu pažiūrėtum į save: kaip tu bendrauji ir kad nepadarytum klaidų, kurias padaro pjesės herojai“, – kalbėjo A.Gaučas.
Adomą įkūnijęs NKDT aktorius Henrikas Savickis sako, kad iš viso kūrybinio proceso galėtų išskirti... patį procesą.
„Įdomus, kitoks naujų raiškos formų ieškojimas, atradimas ir naudojimas nutrina kriterijus, ką daug metų vaidindamas teatre tu žinai. Tu save gali įsivertinti: kada tu scenoje geresnis, kada – blogesnis , kada tau pasisekė, o kada ne?
Kai naudoji naują abėcėlę, naują kalbą, tada tu nebemoki savęs įsivertinti. Turi pasitikėti režisieriumi, o tų kriterijų nebuvimas sukuria labai įdomią darbo, kūrybos atmosferą. Rezultatas irgi turėtų būti labai netikėtas“, – svarstė H.Savickis.
Spektaklio „Iš kūno ir kraujo“ premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre sausio 29, 30, vasario 19 dienomis.
Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, scenografijos dailininkė Gintarė Jonaitytė, kostiumų dailininkė Liucija Kvašytė, kompozitorė Juta Pranulytė, vaidina Andrius Alešiūnas (Kainas), Andrius Gaučas (Abelis), Henrikas Savickis (Adomas), Deividas Breivė (Liuciferis), Jurgita Maskoliūnaitė (Ada).
