„Jaučiuosi grįžęs į namus. Sienos tos pačios, tik komanda kita, – prieš premjerą LNDT šypsojosi G.Varnas. – Prie šio spektaklio dirbau pusę metų, tačiau žiūrovai viso to mūsų kraujo ir prakaito scenoje tikrai nematys. Graikai mėgo paprastą ir aiškų meną, aiškią kalbą – mes ir siekėme, kad žiūrovas nesikankintų be galo sudėtingame tekste ar scenografiniame rebuse. Tai – keistas Antikos kūrinys, kuriame tragedija prasideda tik paskutiniame epizode – iki tol yra beveik komedija. Nemanau, kad jį bus sudėtinga suprasti.“
Režisierius prisiminė, kad su jauniausiu graikų tragedijos klasiku Euripidu artimiau susipažino prieš dvejus metus Graikijoje, kur statė spektaklį.
 |
| Režisierius Gintaras Varnas |
„Pusantro mėnesio gyvenau Euripido gatvėje, „Euripido“ viešbutyje. Niūriais žiemos vakarais, suvokdamas, kad tai yra ženklas, perskaičiau visą Euripidą ir supratau, kad kažkada teks jį statyti. Tragedija „Bakchantės“ man įstrigo daugybe klausimų, į kuriuos ne iš karto randi atsakymus – ši pjesė turėjo keistos magijos, – pasakojo G.Varnas. – Iškelti įdomūs klausimai, pavyzdžiui, kodėl graikų klestėjimo laiku gimė būtent tragedija – ne drama, komedija. Iš kur buvo tas poreikis? Galbūt to reikia ir mūsų klestinčiai Europai?“
Pjesėje pagrindinis herojus yra vyno, svaigulio, ekstazės, išlaisvinimo plačiąja prasme, gamtos ir teatro dievas Dionisas.
„Ši tragedija – apie Dioniso kerštą žmonijai. Tyrinėtojai nesutaria, ar jis buvo neteisus, žiauriai elgdamasis su žmonėmis, ar teisus. Aš norėčiau įrodyti, kad žmonės tos bausmės nusipelnė. Juk Dionisas, sugrįžęs į Žemę po keliolikos šimtų metų, randa ją nusiaubtą, apdergtą – ne žemę, o šiukšlyną ir žmogų, kuris su ja elgiasi, kaip nori“, – savąją pjesės interpretaciją aiškino režisierius.
Siekdamas išvengti vertimo klaidų ir pritaikyti eiliuotą Euripido tekstą scenai, menininkas į pagalbą pasikvietė graikų kalbos specialistę Elžbietą Banytę. Ji patikslino ir redagavo vertėjų Sigito Narbuto ir Jono Dumčiaus išverstus pjesės tekstus.
„Išversti šį kūrinį iš tiesų yra sudėtinga, nes „Bakchantės“ parašytos senąja graikų kalba, kuri yra labai taupi, pasižymi sudėtinga sintakse. Iš mokslininkų paaiškinimų susidaro įspūdis, kad Euripidas, rašydamas šią pjesę, sąmoningai žaidė kalbos dviprasmybėmis“, – vertimo subtilybes atskleidė E.Banytė.
 |
| Martynas Nedzinskas |
Pirmą kartą LNDT scenoje per spektaklį „Bakchantės“ žiūrovai išvys menų sintezę – pagrindinį herojų Dionisą įkūnys aktorius Martynas Nedzinskas, baleto šokėjas Kipras Chlebinskas ir operos solistas Viktoras Gerasimovas.
„Susidurti su G.Varnu yra aktorinis iššūkis. Kai man pasakė, kad bus statomas šis spektaklis ir turėsiu vaidinti Dievą – išsigandau. Tačiau užduotį palengvina ta aplinkybė, kad pats dievas vaidina žmogų ir net ne vieną, o daug skirtingų jo pusių“, – atviravo M.Nedzinskas.
Išskirtine galimybe šokti dramos teatro spektaklyje džiaugėsi vienas ryškiausių jaunosios kartos baleto šokėjų K.Chlebinskas.
„Šokantis Dionisas atspindinti dieviškąjį, gaivališką, dinamišką pradą. Šokis yra mistiškas, nes kalba visam pasauliui suprantama kalba, – pabrėžė šokėjas. – Didžiulė sėkmė, kad šiam vaidmeniui choreografiją sukūrė pasaulyje pripažintas choreografas Krzysztofas Pastoras. Jo choreografinis braižas – eiliuotas šokis, todėl aš šoku ir jaučiu kirčius, žodžius. Žiūrovai šokyje išvys daug spalvų ir kodų, kuriuos turės iškoduoti.“
 |
| Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Audronis Liuga |
„Bakchantėse“ taip pat vaidina Marius Repšys, Vitorija Kuodytė, Airida Gintautaitė, Vesta Grabštaitė, Elzė Gudavičiūtė, Jurga Kalvaitytė, Nelė Savičenko, Eglė Špokaitė, Aurelija Tamulytė, Toma Vaškevičiūtė, Vytautas Rumšas, Juozas Budraitis, Ainis Storpirštis, Dovydas Stončius ir Marius Čižauskas.
Spektaklio scenografiją sukūręs Gintaras Makarevičius prisipažino, kad antikinė pjesė „Bakchantės“ jam pasirodė labai paveiki.
„Vos pradėjęs skaityti šią pjesę, pasijutau įtrauktas – nors parašyta prieš kelis tūkstančių metų, ji veikia ir kaitina vaizduotę, – sakė scenografas, nenorėdamas atskleisti būsimo scenovaizdžio paslapties. – Man įdomus istoriškumo momentas ir kaip jis atsispindi šiandienoje.“
Kostiumus spektakliui sukūrė Juozas Statkevičius, muziką – Linas Rimša, vaizdo projekcijų autorius – Mikas Žukauskas.
 |
| Gintaras Makarevičius |
