„Lietuva galbūt yra maža šalis, tačiau meno pasaulyje ji turi didelių ambicijų. Ši Baltijos šalis nori tapti performanso meno sostine ir surengti naują bienalę. Šią vasarą įvyks pirmoji Vilniaus performanso meno bienalė, kurios metu sostinėje viešosiose erdvėse – nuo parkų ir skverų iki teniso kortų ir kultūros namų – bus surengta iki 40 performansų“ , – rašo K.Lang.
Toliau publikacijoje skelbiama įprasta informacija apie naująją bienalę: „Atviras kvietimas teikti paraiškas performanso menininkams sulaukė 300 paraiškų iš viso pasaulio, o tarptautinė žiuri atrinko dešimt. Dar aštuonis menininkus, kurių pavardės dar bus paskelbtos, atrinko kuratoriai. Jų užduotis – sukurti konkrečiai vietai skirtus performansus, susijusius su miesto tema.“
Be kita ko, pateikiamas Lietuvos istorinis kontekstas – kada buvo atgauta nepriklausomybė, kaip buvo kuriamas menas, cituojama Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė: „Mūsų performanso meno istorija siekia septintąjį dešimtmetį. Dažniausiai tai būdavo nelegalios akcijos viešosiose erdvėse, kurias matė galbūt tik 10 draugų, tačiau kūriniai buvo dokumentuojami.“
Toliau primenama „Saulės ir jūros“ įtaką Lietuvos meno laukui bei pasakojama apie vieną garsiausių lietuvių menininkių Emiliją Škarnulytę.
Visą publikaciją anglų kalba skaitykite čia.
