Franzas Kafka savo romane „Procesas“, kurio taip ir nespėjo užbaigti, rašė: „Įtariamajam geriau judėti, negu sėdėti ramiai, nes tas, kas ramiai sėdi, bet kada, pats to nežinodamas, gali atsidurti ant svarstyklių lėkštės su visomis savo nuodėmėmis.“
Choreografas Martynas Rimeikis, savo kūrinį įvardinantis kaip šiuolaikinį baletą, kaip tik ir ketina „Procesą“ atspindėti judesiu: „Manau, rašytojui individą traiškanti biurokratinė sistema tebuvo priemonė kalbėti apie pamatines vertybes – laisvę ir kaltę. Iš tiesų Jozefo K. laisvę varžo visų pirma išankstinis aplinkinių įsitikinimas jo kalte. Ir tik nuo žmogaus priklauso, ar jis prisiims įkyriai jam peršamą kaltę, ar ne. Vieni ilgainiui patys ja įtiki, o kiti išsaugo viltį ir priešinasi net vedami giljotinon“.
Libreto autorius, literatūrologas ir eseistas Laurynas Katkus savo vaidmenį baleto atsiradimo istorijoje apibūdina kaip pribuvėjos: „Pradžioje buvo F. Kafkos romanas – manau, vienas iš nedaugelio realistiškų pasakojimų apie tai, kas dedasi bankų ir klerkų pasaulyje. Vėliau – M. Rimeikio noras statyti baletą pagal romaną. O aš bandžiau iškvosti Martyną, kokie dalykai šioje nemirtingoje istorijoje jam yra svarbiausi ir ką jie reiškia. Tai savaime virsdavo svarstymais, kuria kryptimi pasukti baleto pasakojimą, kaip dėlioti jo kompoziciją“.
Kompozitorius Mindaugas Urbaitis iš pradžių buvo pakviestas kaip muzikos konsultantas, tačiau išėjo taip, kad netrukus jis tapo originalaus baleto autoriumi. „Šiuo atveju darbo procesas buvo artimesnis muzikos kūrimui dramos spektakliui arba kino filmui, nes viską lėmė baletmeisteris. Kai tik bekurdamas pernelyg įsijausdavau į Jozefo K. istoriją, Martynas iškart mane sustabdydavo, prašydamas nepasakoti pačios istorijos, o duoti tik foną jai pasakoti. Taigi „Procesas“ bus dėstomas šokiu, o muzika jam tik pasitarnauja,“ – neslepia kompozitorius.
Daugiau kūrėjų minčių išgirs tie, kurie lapkričio 11 d. atvyks į pokalbį su jais Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje.
