Tiek teatro, kino grandų vienoje vietoje sutikti pavyksta ne kasdien. Režisierius Rimas Tuminas, aktoriai Juozas Budraitis, Inga Burneikaitė, Arvydas Dapšys, Eglė Gabrėnaitė, Vaiva Mainelytė, Sigitas Račkys, Vytautas Rumšas vyresnysis, Arūnas Sakalauskas, Agnė Šataitė – tai tik dalis tų, kurie R.Adomaičiui scenoje surengė jaudinantį, jaunystės prisiminimais nuspalvintą improvizacijų spektaklį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jubiliejinėje Regimanto Adomaičio šventėje aktoriui ilgiausių metų linkėjo ir sūnūs, ir teatro elitas
Spektaklis pavadintas „Smėlio pilys“. O toks pavadinimas jis pasirinktas ne atsitiktinai, tai – ir naujos, teatrologės Daivos Šabasevičienės išleistos knygos apie R.Adomaitį pavadinimas. Dar spaustuvės dažais kvepiančioje knygoje – gausu įdomios medžiagos apie per gyvenimą aktoriaus sukurtus vaidmenis, čia publikuojami jo tekstai, mintys, draugų, kolegų ir gerbėjų laiškai, kurių dalis nuskambėjo ir šventinį vakarą.
Pats knygai vardą davęs R.Adomaitis smėlio pilis interpretuoja kaip spektaklius, kurie egzistuoja tik čia ir dabar, šią akimirką. Neva spektaklis pasibaigs ir jo nebeliks – antrą kartą to paties juk nepakartosi net ir turėdamas geriausių norų. „Kaip kad smėlio pilis sugrius išdžiovinta saulėje, smėlis tiesiog subyrės ir teks statyti iš naujo“, – duodamas interviu 15min pasakojo R.Adomaitis.
Smėlio pilių statymas jį supa visą gyvenimą, todėl, pasak jo, ir šis renginys – viena tų tvirtovių, kuri vėliau sugrius ir liks tik gražus prisiminimas.
Jubiliejinis renginys Mažajame teatre priminė kelionę laiku. Lyg į kelionę išsiruošė ir pats R.Adomaitis – susirinkusiems čia buvo pristatytas teatralizuotas pasirodymas: prigesus šviesoms ekraną nušvietė specialiai šiam renginiui sukurtas vaizdo įrašas, kuriame aktorius filmuojamas savo paties namuose.
TAIP PAT SKAITYKITE: Aktoriui Regimantui Adomaičiui – 80 metų: „Mano širdy teatro nebėra. Meilė jam baigėsi, liko tuštuma“
Jis kraunasi lagaminus, sėda į taksi ir keliauja į oro uostą, nes sumanė išvykti atostogų ir aplankyti egzotiškas Karibų salas. Tačiau pakeliui automobilis sugenda ir R.Adomaičiui tenka kiek pakoreguoti planus. Jis čiumpa į rankas kelionei supakuotus daiktus ir pėstute patraukia link... Mažojo teatro.
Interaktyvus filmukas žiūrovus priverčia patikėti siužeto realybe, galiausiai pasigirsta prasiveriančių teatro durų girgždesys ir pro jas jau į sceną nešinas tuo pačiu lagaminu rankose įžengia R.Adomaitis.
Viešbutį primenančiame fojė jį pasitinka jo gyvenimo bendražygiai, teatro pasaulio žvaigždės, kurie vienas po kito prisėdę greta dalijasi prisiminimais apie drauge su aktoriumi praleistas akimirkas, skaito ištraukas iš naujos D.Šabasevičienės knygos.
Pasitiktas gausiais plojimais R.Adomaitis su publika sveikinosi prisiminęs istoriją, kaip sykį rusų poetas Vladimiras Majakovskis po ilgų eilių skaitymų galiausiai nusilenkė ir paklausė – ar klausimų bus? Salėje tuomet stojo mirtina tyla, nepakilo nė viena ranka. Galiausiai vienas vaikėzas suriko: „Dėde, o ar kinas bus?“
Pasak R.Adomaičio, kiną atvykusieji į jo šventę jau pamatė, todėl beliko tik retoriškai paklausti – ar bebus tų klausimų?
Ir nors jų buvo – o buvo ir pačių įvairiausių! – vis dėlto šis vakaras labiau buvo skirtas atsakymams. Atsakymams, apimantiems tiek ankstyvąjį R.Adomaičio kūrybinį laikotarpį, tiek jo aktorystės kelią, darbą teatre, kine, santykius su jau šviesaus atminimo žmona, aktore ir dainininke Eugenija Bajoryte, gerbėjų dėmesį – visa, kas brangiausia, supo aktorių visus tuos 80 metų.
Dar vakaro pradžioje renginį vedę aktorius Kirilas Glušajevas, istorikas Alfredas Bumblauskas ir D.Šabasevičienė užsiminė, kad čia didelis dėmesys bus skirtas knygai „Smėlio pilys“. Todėl dėkodamas ir spausdamas autorei ranką, R.Adomaitis tarė: „Nepagalvojau, kokį Sizifo vargą tau užkroviau.“
Gražių žodžių aktoriui negailėjo ir D.Šabasevičienė. Pasak jos, rašyti knygą apie vieną iškiliausių Lietuvos aktorių, ir didelė garbė, ir atsakomybė, o kartu – ir dovana.
„Regimantas atrodo kaip mohikanas tarp mūsų. Esame dėkingi likimui, kad šiandien galime būti kartu su juo“, – kalbėjo D.Šabasevičienė teatro sceną poetiškai pavadinusi „sakralia erdve, kurioje leista gyventi tik personažams“.
Kai kurie personažai atgijo pasakojimuose, prisiminimuose. Skaitydami ištraukas iš knygos garsūs aktoriai neslėpė emocijų, R.Adomaitį vadino mokytoju, meistru, viena labiausiai spindinčių žvaigždžių lietuviško kino ir teatro istorijoje.
Į daugelį scenoje jam išsakytų komplimentų R.Adomaitis vis numodavo ranka ir kuklindamasis kartojo – užteks, užteks. O reikėjo matyti jo veidą, kai baltą rožę jam įteikusi aktorė A.Šataitė ėmė cituoti praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje parašytus gerbėjų laiškus!
Juose aktorių dievinančios moterys negailėjo gražių žodžių R.Adomaičio išvaizdai, jo charizmai, jo aktoriniam talentui, net prisipažino svajojančios tapti kokiu nors baldu jo namuose vien tam, kad galėtų jį stebėti ir tyliai žavėtis juo niekam nežinant.
Daugelį susirinkusių pralinksmino kone prieš 50 metų ketvirtoke Rasele prisistačiusios mergaitės laiškas, kuri kreipėsi į R.Adomaitį prisiminusi, jog šie susipažino Valakampių paplūdimyje, o dabar ji kviečia atvykti apžiūrėti jos namuose esančio akvariumo su nuostabaus grožio žuvimis.
Gintarė Latvėnaitė, Elžbieta Latėnaitė, Agnė Kiškytė ir Ilona Kvietkutė atliko R.Adomaičio mėgstamos atlikėjos Paulos Fernandes dainą „Eu Sem Voce“, A.Šataitė atliko Ninos Simone kūrinį „Wind Is The Wind“.
Sveikinimo žodžius ir gėlių puokštes perdavė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Pastaroji dalyvavo renginyje, tačiau kitų aukščiausių šalies vadovų atstovavimas per atstumą papiktino teatro meno vadovą Rimą Tuminą. Scenoje sakydamas sveikinimo kalbą jis negailėjo aštresnių žodžių.
„Čia yra žmogus, padaręs tiek, kiek nei ministrai, nei prezidentai nepadarys. Apgailestauju, kad jų čia nėra. Nei laiškais, nei sveikinimais neatsirašysite. Tai yra praleistas momentas. Visko gali būti, bet Adomaičio praleisti negalima. Mes liekam vieni, liekam mylėti vienas kitą, o tada pradedam mylėti save. Nuoskauda lieka ir ji liks“, – kalbėjo R.Tuminas.
Šventinis vakarą simboliškai užbaigė susirinkusiųjų sveikinimas – publika pakilo nuo kėdžių ir drauge užtraukė ilgiausių metų. Vėliau teatro vestibiulyje vyko pokalbiai, dainos, D.Šabasevičienė ir R.Adomaitis dalijo autografus, drauge pozavo fotografams.
Daugiau šventės akimirkų – nuotraukų galerijoje:
TAIP PAT SKAITYKITE: Jubiliejinėje Regimanto Adomaičio šventėje aktoriui ilgiausių metų linkėjo ir sūnūs, ir teatro elitas
TAIP PAT SKAITYKITE: Aktoriui Regimantui Adomaičiui – 80 metų: „Mano širdy teatro nebėra. Meilė jam baigėsi, liko tuštuma“