LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis abiems Vyriausybės atstovams aprodė teatro erdves – naujai sutvarkytą vestibiulio erdvę, naują rūbinę, taip pat atnaujinamą fojė, Didžiąją salę, kurioje jau įpusėta montuoti nauja šildymo ir vėdinimo sistema, iškasta duobė naujai scenos įrangai, taip pat buvo parodyta naujai pastatyta Naujoji salė, jos amfiteatras ir terasa prie salės.
„Tikslas buvo susipažinti su teatro rekonstrukcijos progresu. Teatro direktorius aprodė, kas jau padaryta, kada ketina pradėti spektaklių sezoną. Vyriausybės darbas yra ir matyti, kas vyksta kultūros lauke“, – teigė I.Šimonytė.
LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis sako, kad Vyriausybės dėmesys kultūros įstaigoms neturėtų nieko stebinti, nes tai yra lygiai tokia pat svarbi valstybės ir visuomenės sritis kaip ir kitos. Ministrė pirmininkė puikiai atsiminė erdves iš ankstesnių apsilankymų bei prisipažino, kad jau laukia spektaklių, nes kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų pasiilgo teatro.
Simonas Kairys su teatro atstovais aptarė rekonstrukcijos eigą ir veiklą karantino metu. „Įsitikinau, kad ambicingas projektas veržliai juda pirmyn ir po rekonstrukcijos pastatas atitiks tiek publikos, tiek ir čia dirbančių teatro žmonių lūkesčius“, – teigė S. Kairys.
Paskutinė Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato rekonstrukcija atlikta 1981 m., kai teatrą rekonstravo architektai Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai.
Per 40 metų būta pakeitimų – atlikti remonto darbai, pakeistos būtinos inžinerinės sistemos, atnaujintos žiūrovų kėdės, įsigyta naujesnės scenos įrangos, bet esminio pastato tvarkymo nebuvo. Todėl 2018 m. rudenį LNDT užvėrė pagrindinį įėjimą ir pradėjo antrą didelę teatro rekonstrukciją, kurią projektavo architektas Algimantas Kančas ir jo įkurta „Kančo studija“, o po A.Kančo mirties darbus perėmė dukra Gustė Kančaitė.
Rekonstrukcijos metu jau pastatytos dvi naujos salės: Naujoji (350 vietų) ir Mažoji (120 vietų), padidintos žiūrovams skirtos erdvės – naujai iškastame rūsyje po vestibiuliu įkurta nauja erdvi rūbinė, įrengta daugiau sanitarinių mazgų. Taip pat rekonstrukcijos metu sutvarkyta kita esminė problema – dabar visi žiūrovai, nepriklausomai, kurioje salėje vyks spektaklis, į teatrą eis per pagrindinį įėjimą. Iki tol į Mažąją salę žiūrovai eidavo per teatro tarnybines patalpas iš Odminių gatvės pusės. Tai žiūrovams keldavo daug nepatogumų. Nuo šiol visi žiūrovai į teatrą pateks iš Gedimino prospekto. Žiūrovai, atėję į visiems gerai pažįstamą LNDT fojė (kur yra baseinėlis ir S. Kuzmos sukurta skulptūra „Versmė“), nuo šiol matys ne tik įėjimą į Didžiąją salę, bet ir įėjimus į Naująją bei Mažąją sales.
Dar vienas svarbus dalykas – įgyvendintas energetinio efektyvumo didinimas: apšiltinti fasadai, cokoliai, stogai. Iki tol žiemą ne vienas žiūrovas skųsdavosi, kad žiūrėti spektaklį yra per šalta, o karštomis vasaromis teko atšaukti spektaklius Mažojoje salėje saugant žiūrovų sveikatą – įkaitęs stogas prikaitindavo salę, o jokios vėdinimo sistemos joje nebuvo. Nuo šiol visose salėse veiks naujos, modernios šildymo ir vėdinimo sistemos.
Teatre atsiras ir daugiau erdvių, kuriose žiūrovai galės išgerti puodelį kavos ar taurę vyno. Nedidelė kavinė bus įrengta teatro kasų erdvėje: čia bus galima įsigyti bilietus į spektaklius ir išgerti kavos. Teatro vestibiulyje įsikurs restoranas, kuris bus atviras ne tik spektaklio bilietus turintiems žiūrovams, bet miestiečiams bei miesto svečiams.
Atvykusieji į spektaklius galės apsilankyti atnaujintame teatro bufete, kuriame siekiama atkurti autentišką Nasvyčių interjerą. Naujiena – būsima kavinė ant teatro stogo, iš kur atsiveria nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama. Ši terasa bus įrengta vėlesniu rekonstrukcijos laikotarpiu.
Teatro fojė išliks V. ir A.Nasvyčių interjeras, kuris šiuo metu yra atnaujinamas – degamos naujos geltono molio plytos, sugrįš senojo, prie „Versmės“ spalvos derinto atspalvio minkštųjų baldų apmušalai. Atnaujinta ir įėjimą puošianti skulptūra „Mūzų šventė“.
Naująją salę planuojama žiūrovams atverti šių metų rugpjūtį, Mažąją – šių metų rudenį. Didžiojoje salėje, kai joje po žiūrovų kėdėmis bus įrengta vėdinimo ir šildymo sistema, o scenoje vietoje scenos rato bus sumontuotos judančios platformos (kūrėjams suteikiančios daugiau galimybių), iš esmės atnaujinta scenos įranga ir technologijos, žiūrovai, planuojama, kad galės aplankyti 2022 metų rudenį (jei finansavimo gauta nebus – data nusikels).
Po rekonstrukcijos teatras per vieną vakarą galės priimti iki 1 130 žiūrovų (iki tol – apie 880 žiūrovų). Pastačius naujas sales ir sukūrus erdvę rūsyje Lietuvos nacionalinio dramos teatro plotas nuo 11 tūkst. kvadratinių metrų išaugo iki 13 tūkst. kv. m.
LNDT pastatai įvairiu intensyvumu buvo tvarkomi pradedant 2005 m. Tačiau nuo 2017 m. įgyvendinamas projektas „Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacija ir modernizavimas“ nuo kitų projektų skiriasi tuo, kad apima viso atnaujinto pastato ir jo funkcijų viziją: Naujosios ir Mažosios salės statybą, repeticijų erdvių įrengimą; pastato atvėrimą miesto gyventojams ir svečiams ne spektaklių metu, įrengiant naują rūbinę, kavines ir lauko terasas; pastato pertvarkymą pagal funkcines erdves, atskiriant skirtingus (darbuotojų ir žiūrovų) srautus; kokybiškų paslaugų žiūrovams teikimą – pradedant naujos techninės kokybės spektakliais ir baigiant pastato šildymo, vėdinimo sistemomis.
Viso minėtus tikslus apimančio investicinio projekto patvirtinta vertė siekia 46,9 mln. eurų. LNDT rekonstrukcijos ir modernizavimo projektas finansuojamas iš Valstybės investicijų programos ir ES struktūrinių fondų lėšų.
Teatro atstovai išreiškė susirūpinimą, kad 2021–2023 Valstybės investicijų programoje nėra patvirtinti 8 mln. (iš bendros 46,9 mln. sumos), kurie yra būtini norint užbaigti projektą jau 2021–2022 metais. LNDT jau yra sudaręs rangos ir technikos įsigijimo sutartis, todėl gavęs trūkstamą finansavimą, pabaigtų reikiamus darbus ir 2022 m. rudenį pradėtų 82-ąjį sezoną visiškai rekonstruotame teatre.
