Marijampolės dramos teatro reforma prasidėjo dar 2019 metais rugsėjį. Savivaldybė, meras Povilas Isoda ir jo komanda nusprendė prijungti teatrą prie Marijampolės kultūros centro. Teigta, kad tokį sprendimą nuspręsta priimti dėl finansų trūkumo, nors savivaldybės biudžetas tuo metu buvo 1 mln. eurų didesnis nei įprastai.
Pertvarka tuo pat metu palietė ir kai kurias Marijampolės savivaldybės mokyklas, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus muziejų, sporto įstaigas.
Gyventojai skatinti palaikyti tokį savivaldybės sprendimą, nes buvo žadama padaryti teatrą profesionalų, t. y. su profesionaliai vaidinančiais aktoriais.
Atėjo iš karto su atleidimo dokumentais
Praėjo daugiau nei pusmetis, o aistrų vis dar esama. Apie situaciją sutiko papasakoti ten dirbusi režisierė Alma Vosylienė.
„Iš esmės jie išardė visą kolektyvą... Su manim net nebuvo oficialiai kalbėta apie atleidimą“, – pasakoja režisierė.
Ji teigia, kad savivaldybės darbuotojai, kurie ruošė šią optimizaciją, net nebandė taisyti jokių problemų, iš karto atėjo su atleidimo dokumentais.
Kaip sako režisierė, iki pertvarkos Marijampolės dramos teatro veikla buvo ganėtinai plati ir pelninga. Marijampolės dramos teatras turėjo dvi grupes – suaugusiųjų ir jaunimo. Taip pat veikė ir lėlių teatras. Per metus būdavo pastatoma po penkis naujus spektaklius.
Jaunimo trupė sukurdavo, kaip teigia režisierė A.Vosylienė, bene pelningiausią spektaklį Kalėdų laikotarpiui, kurį rodydavo visą savaitę savivaldybės mokykloms ir ne tik.
„Spektakliai surinkdavo tiek lėšų, kiek nė viena įmonė nesurenka“, – teigia A.Vosylienė.
Iš esmės jie išardė visą kolektyvą... Su manim net nebuvo oficialiai kalbėta apie atleidimą.
O paklausus apie skundus dėl mažos sklaidos, ji atsakė, kad sklaida buvusi normali, Marijampolės dramos teatras turėjo savo „Facebook“ paskyrą ir internetinį puslapį, kuriuose skelbė repertuarą ir pranešė apie vykstančius spektaklius. Taip pat dalindavo skrajutes, prašydavo mokyklų pasidalinti naujienomis, Marijampolės televizija visada sukurdavo reportažą apie artėjančias premjeras.
Savivaldybės netenkino
Tačiau, kaip teigia vicemeras Artūras Visockis, tai netenkino savivaldybės.
„Mūsų netenkino tai, kaip dirbo Dramos teatras, jų repertuaras, jų tam tikros veiklos, veikimo bruožai, kadangi jie mažai matėsi bendruomenėje ir panašiai“, – sako vicemeras.
Anot vicemero, po optimizacijos veikla tik šiek tiek prasiplėtė, bet rodomų spektaklių skaičius neišaugo. Kol kas rodomi senieji spektakliai, sukurti dar prieš pertvarką. Atsirado senjorų ir vaikų trupės. A.Visockis teigia, kad jie laukia, kada bus pabaigta Dramos teatro renovacija, o kol kas repetuojama mažuose kultūros centro kabinetuose.
Paklausus, ar renovacija buvo optimizacijos nuopelnas, vicemeras tikino, kad ne. Renovacija esą būtų įvykusi, net jeigu ir nebūtų Dramos teatras prijungtas prie kultūros centro.
„Buvo pateiktas techninis projektas ir buvo gauta lėšų, tos lėšos jau pasiekė mus. Viena dalis iš valstybės biudžeto, o kita dalis – iš savivaldybės. Tas procesas toks, kad negali nuspėti, kada valstybė skirs finansinę paramą, ne vienus metus buvome investicijų programoje“, – sako vicemeras.
Mūsų netenkino tai, kaip dirbo Dramos teatras, jų repertuaras, jų tam tikros veiklos, veikimo bruožai, kadangi jie mažai matėsi bendruomenėje ir panašiai.
Optimizacija, kaip teigia vicemeras A.Visockis, yra padaryta tam, kad sumažėtų administracija ir savivaldybė sutaupytų daugiau lėšų. Buvo planuojama atleisti direktorių ir tris žmones iš administracijos, šias sutaupytas lėšas panaudoti samdant profesionalius aktorius, nes anksčiau lėšų neva neužteko.
Vicemeras tvirtina, kad dramos teatre dirbo 27 žmonės, kuriuos savivaldybei esą buvo neparanku išlaikyti. Nors, patikrinus duomenis, įrašyta, kad darbuotojų buvo tik 14.
Tik dėl direktoriaus?
A.Vosylienė teigia, kad optimizacija vykdoma buvo tam, kad būtų atleistas direktorius. Tai, jos nuomone, pagrindinė priežastis, o ne dėl veiklos trūkumų.
„Iki sujungimo nebuvo noro ką nors daryti, net nebuvo teatro problema keliama, kad teatras kažko nedaro. Net nebuvo minties pasikalbėti su direktoriumi apie kylančias problemas, kad jas išanalizuotų“, – pasakojo režisierė.
Taip pat, jos teigimu, kiekvienais metais direktorius pateikdavo ataskaitas už nuveiktus darbus, kurias turėdavo savivaldybės taryba patvirtinti. Režisierė teigia, kad ataskaitos visada būdavo patvirtintos, atlyginimas direktoriui neva didinamas ir problema, kad direktorius nieko nedaro, nebuvo iškelta nė vienais metais. Taip pat nebuvo gauta jokių raštiškų įspėjimų ar nuobaudų.
Dramos teatras aršiai gynėsi ir prieštaravo dėl šios Marijampolės savivaldybės sumanytos pertvarkos. Kaip teigia A.Vosylienė, pradžioje kolektyvas bandė kalbėtis taikiai. Būsimas teatro režisierius, kaip pasakojo A.Vosylienė, žadėjo pranešti viską žinute.
Net nebuvo minties pasikalbėti su direktoriumi apie kylančias problemas, kad jas išanalizuotų.
Buvo rašyta įvairių straipsnių vietinėje žiniasklaidoje, taip pat teatro darbuotojai parengė peticiją prieš optimizaciją. Per dvi dienas surinko 4 tūkst. balsų, tačiau peticijos svarstymas buvo atidėtas ir galiausiai nieko nereiškė.
Anot A.Vosylienės, teatralai bandė tempti laiką kuo ilgiau iki kitų rinkimų, galvojo – gal dar kas pasikeis. Tačiau ji mano, kad savivaldybė forsavo teismo sprendimą dėl baimės prarasti pinigus ir rinkimų, taip pat bijodama, kad teatras gali atsilaikyti.
Dabar teatras po truputį keičiasi. Darbuotojai – menininkai – turės dirbti nuo 11 iki 20 val., teatro repertuarą norima padaryti panašų į „Domino“ teatro, jį teks derinti su Marijampolės kultūros centru. Paskirtas naujas režisierius – Zigmantas Baranauskas, vestuvių vedėjas, aktorius, tiktokeris.
Paklaustas dėl savanoriškai dirbančių aktorių autorinių sutarčių, pagal kurias jiems iki šiol mokėtas ir šioks toks atlygis, – ar išliks jos, ar tai tebus savanoriška veikla be jokio atlygio, vicemeras A.Visockis neatsakė.
