Ji penktadienį OKT/Vilniaus miesto teatre pristatys debiutinį spektaklį pagal vokiečių dramaturgų Tankred Dorst ir Ursula Ehler pjesę „Aš, Fojerbachas“, režisierės interpretacijoje įgavusią moterišką tapatybę ir tapusią „Aš, Fojerbach“.
Spektaklio „Aš, Fojerbach“ veiksmas vyksta teatre, realiu laiku. Fojerbach – aktorė. Ji suorganizuoja savo atvirą išpažintį. Aktorė pasiruošia sau vaidybinę aikštelę, sukviečia publiką, sau svarbius teatro vertintojus, režisierių, kuris ieško aktorės pagrindiniam vaidmeniui, ir laukia. Pagrindinė herojė yra pasiruošusi laukti tiek, kiek reikės. Ji priversta netgi režisieriaus asistentui įrodinėti savo vertę ir teisę būti scenoje.
Režisierei L.Židonytei šis susidūrimas T.Dorst, U.Ehler pjese – antrasis. Pirmą kartą ji pjesę atrado būdama žiūrovo vietoje. Šį kartą – jau režisierės kėdėje.
„Iki šiol gerai pamenu pirmą susidūrimą 2008-aisiais, kai pirmą kartą pamačiau Valentino Masalskio spektaklį „Aš, Fojerbachas“. Labai gerai pamenu, kaip visiems pasakojau koks tai spektaklis, daug kartų pati ėjau ir draugus vedžiausi kartu, nes buvau tiesiog sužavėta aktoriaus atvirumo ir aštrumo. Taip ši pjesė atsidūrė mano galvoje. Popierinė pjesės versija rankose atsirado prieš metus laiko, kai reikėjo išsirinkti diplominio spektaklio dramturginę medžiagą. Tą kartą atradau šią pjesę iš naujo“, – pranešime žiniaskladai cituojama L.Židonytė.
Stipri ir atvira tema – būtent dėl šių dalykų L.Židonytė režisūriniam debiutui teigia pasirinkusi „Aš, Fojerbach“, pjesę apie nuolat aplinkos „išspjaunamą“, tačiau vis bandantį užsikabinti žmogų.
„Pjesėje pasakojama vieno žmogaus istorija, jo santykis su pačiu savimi, atsiminimais ir aplinkiniais, nuvertinimais, suklydimais, baime sulaukti kritikuojančios nuomonės ir galiausiai – neišvengiamas rezultatas. Tai, kas aprašyta pjesėje, atrodo artima, atpažįstama aplinkinių žmonių elgesyje, tačiau tuo pačiu svetima šiai dienai ir žmogui. Sunku stebėti žmogų, kuris yra nesavas sau, saviems poreikiams, išgyvenimams, patirtims ir gebėjimui pasitikėti ir pasidalinti. Nėra lengva priprasti prie minties, jog žmogus gali bijoti savo artimo žmogaus nuomonės „teismo“. O liūdniausia yra suvokti, kad vienas iš pagrindinių rūpesčių dabar – įvaizdžio ir statuso atstovavimas, nepaisant to, kaip gyvena ir ką išgyvena šalia esantis žmogus“, – mintimis apie spektaklio idėją dalijasi režisierė.
Pjesės autoriai pagrindinį veikėją aktorių Fojerbachą įvardija kaip vyrą. L.Židonytės interpretacijoje spektaklis atiduodamas į moteriškas rankas – čia scenoje yra nebe aktorius Fojerbachas, o aktorė Fojerbach, kurios vaidmenį kuria Kristina Švenčionytė. Pasak režisierės, lytis spektaklyje yra visiškai nesvarbi ir tokį sprendimą lėmė labiau praktinės priežastys.
Pjesėje nėra svarbus lytiškumas, čia galima kiekvieno žmogaus ir kiekvienos profesijos istorija.
„Negaliu būdama studente būti išranki – čia beveik atsakymas. Taip, pirmiausia ieškojau vyro aktoriaus, tačiau visi variantai buvo per daug užimti spektakliuose, filmavimuose ir kituose darbuose. Neliko nieko kito, tik susirasti moterį aktorę ir pakeisti pjesėje vardą Fojerbachas į Fojerbach. Čia nėra jokios gilios ar paslėptos minties. Pjesėje nėra svarbus lytiškumas, čia galima kiekvieno žmogaus ir kiekvienos profesijos istorija“, – teigia L.Židonytė.
Spektaklio „Aš, Fojerbach“ režisierė ir kostiumų dailininkė – L.Židonytė. Vaidmenis kuria aktoriai K.Švenčionytė ir Naubertas Jasinskas. Muzikos autorė – Viltė Žakevičiūtė. Vaizdo menininkas – Nidas Kaniušas.
Premjeriniai spektakliai – spalio 26, 27 dienomis, lapkričio 14, 15 dienomis OKT Studijoje (Ašmenos g. 8, Vilnius). Pradžia 19 val.
