Teatras projektą dėl finansavimo teikė šių metų pradžioje. Lėšas skiria Kultūros ministerija, gavusi Profesionalaus scenos meno įstaigų tarybos rekomendacijas. Jos ir lėmė, kad A.Areimos teatras liko be finansinės paramos.
Pagal šį konkursą, skirtą profesionaliojo scenos meno įstaigoms, šiemet valstybė parėmė 14 įstaigų. Joms paskirstyta 200 tūkst. eurų.
Prašė 15 tūkst. eurų
„Valstybės paramą mes esame gavę ir anksčiau. Tada ir išsinuomojome ir įrengėme teatro erdvę Baltupiuose. Mums buvo žadėta, kad šią veiklą galėsime tęsti, kad finansavimas bus tęsiamas“, – 15min sakė A.Areima pridūręs, jog tokie pažadai buvo neformalūs.
Kuriant teatrinę erdvę A.Areimai buvo svarbus tęstinumas ir žinojimas, kad ją ir vėliau, pasibaigus vieniems finansavimo metams, bus galima išlaikyti. Tai reiškia ne tik teatro veiklos tęstinumą, tačiau ir tai, jog investuojamos lėšos nebus paleistos vėjais.
Už valstybės paramos lėšas išsinuomojus patalpas Baltupiuose teatras į jų pritaikymą investavo savų pinigų.
„Šiemet prašėme 15 tūkstančių eurų paramos teatro pastato išlaikymui. Mums tai – dideli pinigai“, – sakė A.Areima.
Teatro erdvė įkurta 2019 metais. Čia įrengta spektakliams bei kitiems viešiems renginiams pritaikyta salė, talpinanti 150 žiūrovų.
Pagalbos kreipėsi į teatro gerbėjus
Negavus finansavimo tapo neaišku, kaip nepriklausomas teatras gali išsilaikyti.
A.Areimos teatro darbai buvo teigiamai įvertinti Škotijos, Prancūzijos, Rusijos, Pietų Korėjos menų festivaliuose, Vokietijoje, režisierius sulaukė kvietimo reziduoti Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Berlyne. Lietuvos ir užsienio teatro kritikų nuomone, režisierius pristato savo menine raiška atpažįstamus, aiškios, alternatyvios formos ir krypties darbus, pasižyminčius autentiška teatro kalba ir išskirtine pristatomų temų analize.
Nuo 2017 metų teatro įkūrėjas režisierius A.Areima įtrauktas į Europos teatro sąjungos „Naujosios teatro realybės" prizo kandidatų sąrašą.
Kaip sako A.Areima, teatras Baltupiuose yra lankomas, o žmonės žiūrėti spektaklių čia atvyksta ir iš užsienio: „Ir tai garsūs žmonės, kurie turi savo didelius teatrus, festivalius. Manau, kad tai yra reiškinys, kurio neturėtumėm panaikinti.“
A.Areima kreipėsi į teatro gerbėjus, prašydamas finansinės paramos. Režisierius sako, kad išlaikyti teatro erdvę svarbu, nes čia vyksta ne tik spektakliai, tačiau organizuojamas ir tarptautinis nemokamas edukacinis renginys „Projekcija“. Jo metu kūrybines dirbtuves veda menininkai iš kitų šalių, o tokios erdvės atsiradimas Baltupiuose prisidėjo prie šio mikrorajono „kultūrinės vertės“.
Išsilaikyti be valstybės paramos – sunku
„Sunku paskaičiuoti, kiek mes prarastume jau investuotų į šį pastatą pinigų. Tačiau tai reikštų ne tik tai. Jei šio pastato atsisakome, mes turėtume jį palikti tokį, kokį radome. Perdažyti sienas, viską išmontuoti – kad jis neatrodytų kaip teatrinė erdvė. Būtų papildomos lėšos tai sutvarkyti“, – kalbėjo A.Areima.
Kalbėdamas apie tai, ar nepriklausomi teatrai apskritai gali išsilaikyti be valstybės paramos A.Areima teigė, jog išgyventi gali nebent komerciniai, pramoginiai teatrai.
„Bet jei yra nepriklausomas, dirbantis ir kuriantis aukštos kultūrinės meninės vertės produkciją, kuri atitinka pasaulinius standartus, keliaujantis po pasaulį – labai sudėtinga be valstybės paramos. Nebent mus remtų užsienio prodiuseriai, bet tada klausimas, kiek mes reikalingi Lietuvai? Ne vienas yra kėlęs šį klausimą, taip pat ir Oskaras Koršunovas. Šis klausimas kyla nuolatos: ar esame reikalingi valstybei, kuri visą laiką, kai vyksta rinkimai, kartoja žodį „kultūra“, bet kažkaip vėliau tai atsiduria už brūkšnio“, – sakė A.Areima.
Finansinės garantijos – metus laiko
Dar viena problema – finansinės garantijos skiriamos metams, nors daug pasaulio šalių su kūrėjais pasirašo, pavyzdžiui, kad ir penkerių metų sutartis.
„Su tuo, kad parama skiriama kasmet, mes visi jau susitaikę. Bet kitos valstybės iš tiesų pasirašo kelių metų sutartis, paramą skiria ne tik erdvei, bet pastatymams, produkcijos išleidimui. Tai menininkams leidžia planuoti veiklas, festivalius į priekį. O mums ir festivalius planuoti yra sudėtinga, jie nėra taip greitai suorganizuojami.
Be to, nepriklausomi teatrai daugiau garsina Lietuvą, daugiau gastroliuoja ir kuria didesnę meninę vertę, nei valstybiniai teatrai. Ir kritikai apie tai yra rašę. Klausimas: kodėl taip yra?“ – sakė A.Areima.
Pateikta 21 organizacijos paraiška
Kultūros ministerija teigia, jog iš viso šiam konkursui buvo pateikta daugiau paraiškų, nei jų būtų galima finansuoti.
„Profesionaliųjų scenos meno įstaigų finansavimas skiriamas kasmet konkurso tvarka, kaip numato įstatymas. Šių metų konkursui buvo pateikta 21 organizacijos paraiška, finansuota 14 paraiškų.
Bendras šių organizacijų pateiktas finansavimo poreikis siekė 892 293 eurų. Kultūros ministerijos turimi finansiniai ištekliai šiai programai sudaro 200 000 eurų. Norėtume pažymėti, kad visos organizacijos, pateikusios paraiškas, tarp kurių yra ir VšĮ Artūro Areimos teatras, yra pasiekusios labai aukštų rezultatų profesinėje veikloje, tačiau riboti ištekliai, deja, neleido finansuoti visų pateiktų paraiškų.
Pasitelkus ekspertinį vertinimą, kurį atliko Profesionalaus scenos meno įstaigų taryba, sudaryta prie Kultūros ministerijos, buvo nuspręsta finansuoti tas paraiškas, kurios surinko pereinamąjį balą. Apgailestaujame, tačiau šio barjero VšĮ Artūros Areimos teatras neperžengė, dėl to finansavimas teatrui nebuvo skirtas“, – rašoma 15min atsiųstame Kultūros ministerijos atsakyme.
