„Šis spektaklis mums nepaprastai svarbus, o ypač valstybės šimtmečio akistatoje. Mes visus metus džiūgaujame ir analizuojame tik gerąsias istorijos puses, bet turime ir sudėtingų temų. Dėkoju režisieriui G. Varnui, kad ryžosi pažvelgti į šiuos skaudulius. Šis spektaklis yra gera galimybė permąstyti istoriją. Mūsų sezono šūkis šiemet: „O koks esi tu, kai nevaidini?“ – sakė NKDT generalinis direktorius Egidijus Stancikas.
Kurdamas spektaklį G. Varnas 4–5 metus vykdė tyrimą, pjesę papildė ir dokumentine medžiaga. Vieneri metai buvo skirti paties spektaklio kūrimui, prie kurio gimimo prisidėjo didelė kūrybinė grupė – scenoje išvysime kelias dešimtis aktorių ir muzikantų.
Režisierius teigė, kad „Getas“ – tai rekviem per Antrąjį pasaulinį karą nužudytiems Lietuvos žydams.
„Mes sėdime geto teatro kieme. Nekreipdami dėmesio į sąlygas jie vis tiek įsteigė geto teatrą. Šį įvykį sužinojęs J. Sobolis parašė pjesę „Getas“. Nors dauguma gyventojų, sakydami, kad teatras nekuriamas kapinėse, priešinosi įkūrimui, visgi, menininkai įtikino – žmogui reikia ne tik duonos, bet ir meno. Šis geto teatras tai įrodė. Beje, perskaičiau daug knygų apie tai, kaip lietuviai prisidėjo prie žydų naikinimo. Ta mintis buvo slegianti ir gėdinga. Supratęs, kad kitaip man neišeis, ėmiausi kurti spektaklį. O kada kitą kartą, jeigu ne per šimtmetį?“ – sakė režisierius.
Prieš pradėdamas kurti spektaklį, G.Varnas vyko pas pjesės autorių J.Sobolį.
„Vykau gauti leidimo papildyti pjesę. J.Sobolis man jį mielai suteikė. Iš tiesų, tiek mane, tiek jį sužavėjo viena mintis, teigianti, kad tokiomis sąlygomis [žmogus] pasiryžta ne duoną kepti, bet kurti teatrą. Noriu pabrėžti, kad tai nėra dokumentinė, bet kvazidokumentinė pjesė. Asmenys, buvę gete, gyveno šiame kieme. Tačiau spektaklyje pamatysite ir sudėtinių personažų“, – teigė G. Varnas.
Režisierius sakė, jog galvodamas apie šį teatrą suprato, koks jis svarbus bendruomenės išgyvenimui – ne kūnui, bet sielai. „Šis teatras turėjo misiją“, – sakė G.Varnas.
Konferencijoje dalyvavo ir Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai – Amiras Maimonas. Paklaustas, ką ši premjera reiškia Lietuvos ir pasaulio piliečiams, atsakė: „Sutikęs G. Varną, kuris ir pasiūlė šią idėją, buvau labai sujaudintas. Norėčiau pasidalinti informacija apie interviu Izraelyje 1984 m., kurį davė šio geto teatro direktorius. J. Sobolis paklausė apie tai, kaip buvo sprendžiamas geto teatro repertuaras. Jis atsakė, kad tai priklauso nuo to, ką randame bibliotekoje ir nuo galimybių. Tada J. Sobolis klausė, ką jis turi omenyje kalbėdamas apie galimybes. Direktorius atsakė, kad viskas priklausė nuo to, kuris aktorius vis dar gyvas... Tai apibendrina, kaip aš jaučiuosi dėl šio spektaklio. Ši pjesė tampa platforma švietimui ir visiems mums, norintiems įsigilinti, kas vyko anais laikais.“
Kompozitorius, nacionalinės premijos laureatas Anatolijus Šenderovas teigė, kad pirmiausia muzika buvo rašyta J. Sobolio pjesei, o ši pjesė – ne ta: „Čia muzikiniai uždaviniai visai kitokie ir jų žymiai daugiau, jie daugiaplaniai ir tuo įdomūs. Vis dėlto, kokia tema bebūtų aktuali – tai meno kūrinys ir aš noriu jį vertinti kaip meninį kūrinį.“ Menininkas pasakojo, kad naujoje aranžuotėje jam buvo svarbu perduoti kamerinį skambėjimą, nors J. Sobolis buvo pateikęs privalomą dainų ir natų sąrašą.
Spektaklyje bus tik vienas pagrindinis moters – Chajos – vaidmuo, kurį atliks aktorė Jovita Jankelaitytė.
„Tai vaidmuo, kuriame mano monologai yra mano dainos. Tai didžiausias iššūkis. Esu dėkinga žmonėms, padėjusiems tai padaryti. Iš tiesų, pokalbiai tęsėsi valandų valandas. Tai neapibūdinamas procesas ir iki dabar nesuprantu, ką patiriu“, – pasakojo aktorė.
Scenografas, Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Makarevičius kurdamas scenografiją teigė supratęs, kad šio spektaklio tema opi ir sudėtinga, todėl negalima klysti. Jis pasakojo, kad įvaizdžiai scenoje atsirado labai atsargiai – o ir kurti nėra ką, nes J. Sobolio pjesėje veiksmas irgi vyksta teatre.
Spektaklio „Getas“ premjera vyks nacionaliniame Kauno dramos teatre 2018 m. rugsėjo 21, 22, 23 d.
