Tarptautinė premjera – garbė nacionaliniam teatrui
LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini pasidžiaugė, kad teatro simfoninis orkestras sėkmingai galynėjosi su nepaprasto sudėtingumo „Rožės kavalieriaus“ partitūra: „Tai lėmė kryptingas visų orkestro vadovų darbas, kurio dėka pasiekėme, kad tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio mums kone kasdien skambina muzikantai, ieškantys darbo teatro orkestre.
Dėl pasaulinės pandemijos aplinkybės susiklostė taip, kad tarptautinio „Rožės kavalieriaus“ pastatymo pirmoji premjera pasirodys Vilniuje, o ne Briuselio teatre „La Monnaie – De Munt“, kaip buvo numatyta anksčiau. Tai garbė mūsų teatrui, nes „Rožės kavalieriaus“ statytojų komandą iš Italijos galėtume vadinti didžiaisiais mokytojais, į kuriuos mielai lygiuojasi tie, kam pasiseka dirbti kartu su jais. Režisieriaus Damiano Michieletto pavardę galime drąsiai rašyti greta žymiausių LNOBT dirbusių kūrėjų, tokių kaip Grahamas Vickas ar Robertas Wilsonas“, – teigė premjeros muzikos vadovas ir dirigentas S.Quatrini.
Pats D.Michieletto prisipažino tik „Rožės kavalieriaus“ dėka pirmąkart atvykęs į Vilnių: „Mano giliu įsitikinimu, nacionalinis teatras yra visos šalies atspindys. Nesvarbu, kuriame mieste vyksta premjera, mano tikslas išlieka tas pats – pateikti publikai aukščiausios kokybės kūrinį, nes publika, kuri nusiperka bilietus, visur to tikisi. O tam reikia sutelkti visų komandoje dirbančių žmonių energiją, kad teatro „mašina“ darniai veiktų. Matau šį pastatymą kaip galimybę jūsų gerai veikiantį teatrą kilstelėti į naują lygį, pastūmėti jį link europietiškojo konteksto. Kalbėdami apie „Rožės kavalierių“, neturėtume pamiršti ir to, kad tai komedija: komiškasis žaidimo pradas šalia dramatiškų dalykų čia itin ryškus“, – kalbėjo italų režisierius.
Operos grožis
„Rožės kavalieriaus“ idėjiniu raktu tapo Maršalienės frazė apie tai, kad ji ieško pernykščio sniego: sniegas ir yra pagrindinis spektaklio simbolis, vaizduojantis mūsų laikinumą ir greitai prabėgančią jaunystę. Scenografas Paolo Fantinas teigia idėjų sėmęsis iš operos personažų: „Šio spektaklio dekoracijos reikalavo daug darbo – gerai, kad visą mėnesį galėjome karaliauti scenoje ir viską sudėlioti taip, kaip mums reikėjo. Labiausiai norėjosi pademonstruoti tą nesvarumo būseną, kurią kiekvieną kartą patiria įsimylėję žmonės. Tam pasitelkėme daug plevenančių balionų – kaip tai bus padaryta, pamatysite premjeroje“, – kvietė premjeros scenografas.
Šviesų dailininkas Alessandro Carletti įsitikinęs, kad apšvietimas – tai spektaklio „emociniai klijai“, kuriais galima sujungti viską, kas vyksta scenoje, ir perteikti reikiamą personažo emociją: „Žinoma, kurdami vaizdą neturime persistengti, kad paliktume vietos ir genialiajai R.Strausso muzikai, kurios grožis šioje operoje dažnai kutena paširdžius“, – atvirauja A.Carletti.
„Rožės kavalieriaus“ premjeriniai spektakliai LNOBT – jau rugsėjo 3, 4, 7, 8, 10 ir 11 dienomis.
