Sausio 22 d. 18 val. vilniečiai galės išvysti Sauliaus Varno režisuotą monospektaklį, kuris žavi dėmesio verta, stipria ir įtaigia Vidmanto Fijalkausko vaidyba. Spektaklyje vienas aktorius įkūnija kelis personažus. Efektui sustiprinti pasitelkti įrašyti tekstai, videoprojekcija. Monospektaklis „Kritimas į tamsą“ buvo apdovanotas specialiu Ukrainoje vykusio festivalio „Vidlunnja 2011“ diplomu už režisūros, scenografijos ir aktorystės sintezę. „Kritimas į tamsą“ buvo apdovanotas ir tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ už aktualią šiuolaikinę V.Nabokovo interpretaciją.
Vladimiro Nabokovo romanas „Kamera obskura“ – provokuoja ne mažiau, nei romanas „Lolita“ ir yra vienas įtaigiausių rašytojo kūrinių. Siužetas įtemptas ir kartu paprastas. Kūrinyje kalbama apie nesibaigiančias meilės paieškas, žmogaus fizinį ir dvasinį aklumą, pasaulio nepažinumą ir būties absurdą. Jau pats pavadinimas „Kamera obskura“ yra dviprasmiškas. Tai ne tik pirmojo įrenginio, leidusio ekrane projektuoti apverstą vaizdą, įvardijimas, bet ir nuoroda į iškreiptą pasaulio suvokimą, sąmoningą tikrovės ignoravimą.
Pagrindinis romano ir pjesės herojus, menotyrininkas Bruno Krečmaras skiriasi su švelnia ir jautria žmona Ana-Liza, nes neatsispyrė pagundai suvilioti šešiolikmetę pozuotoją Magdą. Aistra tokia didelė, kad jis net nenueina į dukters laidotuves. Vėliau – avarija, trauma, apakimas ir netikėtas vidinis praregėjimas: aplinkui, pasirodo, vien melas ir apgaulė.
Inscenizacijos autoriai, išlaikydami gana niūrią, pesimistinę romano nuotaiką, kuria sudėtingą psichologinį nesėkmingų meilės paieškų iškankinto žmogaus portretą. Jis, ko gero, šiek tiek primena patį Nabokovą, visada siekusį vidinės laisvės ir nuolat kovojusį su nostalgija bei neviltimi.
Aktoriui tenka nelengva dalia – tai subtiliai ir jausmingai, tai aštriai ir drastiškai įkūnyti iš karto du personažus: savotiško atsainaus stebėtojo bei šalto moralizuotojo Aktoriaus ir Bruno Krečmaro, sutrikusio ir palūžusio meilužio. Tad žiūrovo laukia nepaprastas susitikimas su unikalios rusiškos dvasios apraiška, kuri ir šiais moderniais laikais nepraranda universalaus aktualumo.
„Spektakliui „Kritimas į tamsą“ pasirinkau vieną iš daugelio romano „Kamera obskura“ temų: A.Strindbergo irgi pamėgtą, raudona gija einančią per visą jo kūrybą lyčių priešpriešos temą. V.Nabokovas siekia atskleisti kitus dviejų žmonių traukos ir tarpusavio kovos aspektus nei A. Strindbergas. Bandoma suprasti, kodėl dviejų žmonių gyvenimas, prasidėjęs iš didelės aistros, baigiasi taip tragiškai. Kodėl vienas iš poros, mylintis, ištikimas, sąžiningas net mažiausiose smulkmenose prieš savo išrinktąją, sulaukia tokios skaudžios jos išdavystės? Kodėl, galiausiai, stipri trauka vienas kitam virsta priešiškumu ir žūtbūtine tarpusavio kova? Manau, visas šias meilės peripetijas puikiai perteikia talentingas aktorius Vidmantas Fijalkauskas“, – sako S.Varnas.
Žymus Maskvos GITIS’o profesorius Aleksandras Barmakas atsiliepė taip: „V.Nabokovo prozos perkėlimas į sceną – nepaprastai subtilus, sunkus, neretai beveik neįgyvendinamas dalykas. Teatras iš esmės yra grubus, juslingas ir kūniškas menas. Kad ir kokia žiauri, sudėtinga, atvira, apgaulingą šilko voratinklį primenanti būtų ši proza, ji kartu yra nematomomis gijomis audžiamos mintys, ji – lengva, skaidri, nesvari. Saulius Varnas ir Vidmantas Fijalkauskas įgyvendino tai, kas beveik nesuvokiama: režisieriaus užprogramuotą V.Nabokovo, nuostabaus, grubaus, pikto rusiško egzilio klouno, sukurtos protingos, elegantiškos, ciniškos ir karčios prozos sceninį gyvenimą. Ką režisierius įžiūrėjo Nabokovo kūryboje? Deginantį širdies karštį, aistrą ir skausmą, kurių nenorėtų pripažinti net pats autorius. Ir sukūrė giliai žmogišką, subtiliai „nabokovišką“ pastatymą“.
Vienos dalies monospektaklis „Kritimas į tamsą“ pagal Vladimiro Nabokovo romaną „Kamera obskura“, bus rodomas sausio 22 d. 18 val. Rusų dramos teatre.
