Kol kas „Saulę ir jūrą“ galima pamatyti tik Vilniuje, tačiau autorės atskleidė – ieškoma erdvių ir kituose Lietuvos miestuose.
Bilietai į apie valandą trunkantį spektaklį kainuoja 20 eurų. Autorės teigė nenorėjusios kelti kainų, nes gavo ir valstybės paramą. „Mums ypač svarbu, kad kūrinys žiūrovams būtų prieinamas“, – pažymėjo kompozitorė L.Lapelytė.
Šiuo metu Vilniuje visi bilietai jau išpirkti. Panaši situacija buvo ir kituose didžiausiuose pasaulio miestuose. „Nežinojome, kokie žmonių įpročiai Vilniuje, tad, paaiškėjus situacijai, pajutome nuostabą ir džiugesį“, – tęsė ji.
Solistai ir šunelis Faraonas
Vilniuje rodytame spektaklyje vaidmenis kūrė trupė, nuo kurios viskas ir prasidėjo. Rašytojos V.Grainytės teigimu, šie aktoriai taip pat yra „Saulės ir jūros“ autoriai:
„Viskas prasidėjo nuo repeticijų Rugilės lofte, kuriame išsirengę aktoriai dainavo ant grindų. Tai priminė keistą sektą, kurioje gėrėme arbatą, valgėme sausainius ir bandėme sukurti kūrinį. Dainininkai nuo pradžių dalyvavo visame kūrybiniame procese: personažų vystyme bei melodijų plėtojime.“
Patirtimi su žiniasklaida dalijosi ir aktoriai. Dainininkė Svetlana Bagdonaitė teigė: „Yra jaudulio, begalinio džiaugsmo, kad visi susirinkome čia, Lietuvoje.“
„Pabūti pliaže ir pagulėti ant šilto smėlio gruodžio mėnesį Vilniuje (ne Egipte) yra smagu“, – pridūrė Jonas Statkevičius.
Pasidomėjus, ar yra papildomų priemonių dainuoti atsigulus, S.Bagdonaitė atsakė, kad trupė jaučia ir vieni kitų kvėpavimą: „Čia esama labai gerų dainininkų, ir jeigu kiekvienas pradės rodyti savo balsus, tai būtų labai negerai.“
Negana to, kad autorės solistus išrengia iki maudymosi kostiumėlių, V.Grainytės tekstas atveria ir skausmingus vidinius klausimus, tokius kaip egzistencinis nuovargis.
Po performanso Ieva Skorubskaitė sakė, kad jaučia didelį nuovargį dėl nuolatinių repeticijų, yra ir kitų dalykų – apsinuoginus prieš žiūrovus gali būti nejauku ar baisu: „Tačiau krūvis, kurį nešame, atsiperka dėl žinojimo, kad mūsų nešama žinia žmones pasiekia.“
Beje, Vilniuje rodytoje „Saulėje ir jūroje“ vaidino ir šunelis Faraonas. „Jam 13 metų ir jis yra mūsų solistės Salomėjos Petronytės augintinis“, – komentavo V.Grainytė. Tiesa, Faraonas kartu po pasaulį negastroliavo.
Ar taksi parke labai šalta?
Anot R.Barzdžiukaitės, taksi parkas tapo idealia vieta performansui.
„Dainininkai ir visa komanda sakė, kad Vilniaus taksi parke patyrimas yra įspūdingiausias“, – komentavo režisierė.
Ji dar kartą priminė įspūdingiausias erdves, kuriose buvo atliekama „Saulė ir jūra“: nuo barokinio teatro Romoje „Teatro Argentina“ iki 1928 metais statyto „Bauhaus“ plaukimo baseino Vokietijoje.
L.Lapelytė sakė, kad pirmą kartą buvo galimybė į salę sutalpinti tokį skaičių žmonių. „Kadangi jie visi dėvėjo savo žieminius paltus, tai prisidėjo prie akustikos pagerinimo, kadangi erdvė šiuo klausimu kėlė iššūkių. Žiūrovai savo kūnais prisidėjo prie skambesio“, – pasakojo ji.
Į klausimą, ar dainininkai nesušalo, R.Barzdžiukaitė atsakė, kad prie šio performanso dirba „ypač stipri komanda, kuri tuo ir pasirūpino“.
V.Grainytės teigimu, scenos klimato iššūkiai iki galo nėra įveikti: „Pastatas ilgą laiką buvo nešiltintas, todėl industriniai šildytuvai ir toliau ūš per naktį.“
„O auksinis smėlis iš tikrųjų yra karštas!“ – pridūrė L.Lapelytė.
Dar kartą apie pagrindinę mintį
Pagrindinė kūrinio idėja yra žemės nuovargis, prie kurio mes visi prisidedame, koncepciją dar kartą priminė R.Barzdžiukaitė. Ji sakė, kad apie gilią emocinę žaizdą norėta papasakoti „lengvai ir nerūsčiai“.
„Operoje-performanse matome poilsiautojus, kurie mėgaujasi savo kasdieniu gyvenimu, nerūpestingai vasaroja. Tačiau pačiame procese galime pajusti apokaliptines nuotaikas. Grėsmės jausmas praeina kaip švelnus brizas“, – pokalbį tęsė V.Grainytė.
„Į klimato kaitą, ekologiją, nedominavimą, lyčių ir rasių įvairovę bandėme pažvelgti platesniu rakursu“, – apibendrino L.Lapelytė.
15min primena, kad originaliai libretas (operos tekstas) V.Grainytės buvo sukurtas lietuviškai. Tik vėliau jį išvertė rašytojas, amerikiečių literatūros tyrėjas Rimas Užgiris. Kaip pasakojo kompozitorė, norint jį atlikti angliškai taip pat reikėjo koreguoti ir muzikinę liniją.
Visą reportažą žiūrėkite 15min kultūra: