„Sound of Five“ sukurtas iš itin preciziško judesio bei skirtingų ritmų. Šokėjams duota užduotis – visus judesius kurti iš krūtinės srities. Kūrėjai tai vadina šokimu iš širdies. Iš čia atlikėjai kuria ritmus ir impulsą siunčia į visą kūną – lyg širdies plakimą.
Spektaklyje kūnų kuriami garsai, taip pat ir širdies ritmas bei judesio garsas išplėtojami kompozitoriaus Mathias Friis-Hansen ir tampa muzikiniu takeliu. Rezultatas – jautri ir galinga garso ir šokio sinergija.
„Ritmas ir šokis – vieni pagrindinių žmonijos vystymosi elementų. Juk ritmiškas judėjimas yra esminis vaiko kalbos ir koordinacijos ugdymo elementas, tad būtent šios pirmapradės jėgos valdo spektaklį. Kūrybiniame procese jas tyrinėju lyg archeologiniuose kasinėjimuose.“ – spektaklio idėją pristato choreografė Tina Tarpgaard.
T.Tarpgaard kūryboje drąsiai peržengia nusistovėjusias estetikos kategorijas. Dukart nacionalinio Danijos teatro apdovanojimo Reumert laureatė Lietuvos žiūrovams žinoma iš 2019 metais festivalyje „Plartforma“ didelio atgarsio, susižavėjimo ir net nepasitenkinimo bangos sulaukusio bio meno projekto „MASS–BLOOM EXPLORATIONS“, kur tūkstančiai didžiųjų milčių lervų kartu su atlikėja ir lervų maistu tapusiu putoplastu, gyveno skaidriame plastikiniame kupole.
Šiame bio meno projekte ryškus T.Tarpgaard kūrybos bruožas, kai atlikėjai tiesiogiai sąveikauja su scenografija (šiuo atveju didžiųjų milčių lervomis), tačiau scenoje ji dažnai kuria ir kitokias, sensorines, analogines visatas, kur šviesa ir garsas tampa realiai judančiais elementais. Spektaklyje „Sound of Five“ realiai judančiu elementu tampa ritmas, keliaudamas iš širdies ir tapdamas unikaliais šokėjų judesiais.
„Dažnai šokio spektakliuose muzika naudojama kaip fonas arba būdas emocinei išraiškai sustiprinti. „Sound of Five“ ritmas ir šokis yra lygiaverčiai partneriai, spektaklio metu vienas kitą veikiantys ir kuriantys.
Naudojamos sudėtingos ritminės struktūros, kaip, pavyzdžiui, flamenkui būdingos įmantrus amalgamos ritmas, kurio taktą sudaro 12 kirčių. Choreografė į ritmą ir muziką žiūri kaip matematikė, su mokslininko mikroskopu. Scenoje dominuoja grynumas – tik kūnas, ritmas ir šviesa.“ – danų choreografės braižą atskleidžia Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko.
Anot organizatorių, šis įtraukiantis šokio spektaklis skirtas tiems, kurie teatrą nori ne tik žiūrėti ir girdėti, bet ir jausti visu kūnu, pajusti ir pažinti pirmaprades grynojo šokio ir grynosios muzikos jėgas savyje.
Šeiko šokio teatro veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.