Spektaklio nesustabdė net policija
Kiekvienas susitikimas su žiūrovais – tai naujas spektaklis, tai dar vienos „Vestuvės“ su naujomis aktualijomis ir naujais svečiais. Kiekvienas spektaklis – tai nauji nuotykiai ir ilgam išliekantys prisiminimai.
„Kartą prieš spektaklį lauke stovėjo pasipiktinusi močiutė ir rėkavo, kad čia kažkuriame bute vyksta kažkoks siaubas – kažkas mušasi, keikiasi, triukšmauja. Ji net norėjo iškviesti policiją. Beje, policiją kažkas vėliau buvo iškvietę. Jie tik atvažiavę suprato, kad čia vyksta spektaklis, ir leido tęsti“, – vieną pirmųjų spektaklių, vykusių Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje Ašmenos gatvėje, prisimena aktoriai.
„Užsieniečiai irgi dažnai pro Ašmenos gatvėje esančią OKT Studiją eina apstulbę – galvoja, kadč ia vyksta kažkoks žiaurus balius“, – pasakoja A.Rybakov.
Pėdsaką atmintyje palieka ir gastrolės skirtinguose Lietuvos miestuose. Čia aktoriai kiekvieną kartą sutinka vis kitokius žmones. Spektaklio erdvė taip pat tampa įkvėpimu improvizacijoms.
„Gastrolėse Utenoje prie pat scenos aptikome liftą. Iškart puolėme bandyti, ar galima juo pakilti ir nusileisti. Pasirodo galima! Pradėjome galvoti, kurioje spektaklio vietoje mes jį panaudosime. Pasitarę užleidome vietą improvizacijai ir spontaniškumui. Kai Kęstučio Cicėno kuriamas Gintas pratrūko, pasinaudojome liftu – subėgome į jį ir pritūpėme. Liftas stiklinis, todėl visi mus matė. Liftas pamažu ėmė leistis žemyn. Kęstučio personažui nurimus mes pradėjome lėtai kilti. Kai jau pakilome ir norėjome išeiti, užstrigo lifto durys ir likome jame įkalinti. Visa tai lydėjo žiūrovų juokas. Tuomet Kęstučio veikėjas sakė: „Na ką, prisidirbote?“ Ir ėmė mus po vieną ant rankų kelti iš lifto“, – pasakoja spektaklio aktoriai.
„Pamenu, kartu su Oskaru Vygonovskiu jau persirengę, likus 5 minutėms iki spektaklio stipriai apsikabinome ir jį truktelėjęs pasitempiau kaklą. Visą spektaklį vaidinau žiūrėdamas į kairę pusę. Chebra teisino mane teigdami, jog mano veikėjui Gintautui perpūtė kaklą. O aš kone verkiau iš skausmo“, – prisimena K.Cicėnas.
„Kaune aptikome gyvus svirplius terariume, tai nusprendėme juos pasiimti į užkulisius. Jie pakankamai garsiai svirpė, buvo tikros kaimietiškos vestuvės. Aišku, juokingiausia tai, jog tuo metu buvo žiema“, – pasakoja A.Rybakov.
Tarp žiūrovų – ir holivudo žvaigždė
Gastrolės Sankt Peterburge vykusiame festivalyje „Raduga“ tapo tramplinu į kitas užsienio scenas. Rugsėjį aktoriai vyks į kaimyninį Minską (Baltarusija) ir ten rengiamą TEART festivalį. Jau spalio mėnesį lietuviškų vestuvių iššūkis laukia katalonų publikos – „Vestuvės“ bus pristatomos Žironoje (Ispanija) rengiamame festivalyje „Temporada Alta“. Lapkričio pabaigoje spektaklis bus pristatytas Belgijoje ir Prancūzijoje vyksiančio festivalio NEXT publikai. 2019-uosius „Vestuvių“ aktoriai pradės kol kas didžiausiu tarptautiniu išbandymu – iš karto po pasirodymo Lježo teatro festivalyje jų lauks net trys pasirodymai Briuselio nacionalinio teatro didžiojoje scenoje.
Tarp žiūrovų – ne tik dažnoje situacijoje save atpažįstanti lietuvių publika, tačiau ir pasaulinio mąsto žvaigždės. Ir visai nesvarbu, jog tą kartą spektaklis buvo rodomas be vertimo – tai netapo kliūtimi suvokiant spektaklio idėją.
„Į spektaklį buvo atėjęs garsus holivudo aktorius Billy Boyd, vaidinęs filme „Žiedų valdovas“. Jis sakė tiesiog verkė iš juoko, nors tą kartą netgi nebuvo spektaklio vertimo“, – prisimena aktorius Kęstutis Cicėnas, kartu su holivudo žvaigžde filmavęsis tame pačiame filme.
Intensyvios gastrolės po Lietuvą
„Vestuvės“ tapo kone intensyviausiai po Lietuvą gastroliuojančiu spektakliu. Kaunas ir Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, Kelmė ir Marijampolė, Rietavas ir Šalčininkai, Prienai ir Širvintos – tai tik maža dalis taškų žemėlapyje, kuriuos per pastaruosius pusantrų metų aplankė „Vestuvių“ aktoriai. Pasak režisieriaus, toks spektaklio populiarumas susijęs ne tik su specifiniu komiškumu, bet ir su esminiu dramatišku turiniu, mat vestuvės tapo devalvuotų vertybių karnavalu.
„Ko gero, niekas taip neišsigimė kaip vestuvės. Sovietmečiu iš jų buvo eliminuota bažnyčia, o legitimumas šią apeigą kartoti pavertė ją tuščia pramoga su kvailais juokeliais, vedėjais, pornografiškai siurrealistiniais žaidimais, noru pasipuikuoti ir panašiai. Posovietinė visuomenė, gerokai paluošinta iškreipto komunistiškai imperinio totalitarizmo ir staigiai užklupta kapitalistinio vartotojiškumo, liko visiškai dezorientuota. Vartotojiškos visuomenės primestas nuožmaus darbo ir vartojimo, shoppingo ir fuckingo principas tapo tiesiog nužmoginantis. Kapitalizmas kažkada palaidojo ištisas kartas tam, kad sukurtų nors šiek tiek socialiai humanišką modelį, tačiau posovietinėje erdvėje tas modelis dar neveikia. Ir visa tai labiausiai atsispindi vestuvėse – įvykyje, kuris kiekvienai visuomenei turėtų būti viltingiausias“, – teigia režisierius O.Koršunovas.
Jubiliejinis 100-aisis „Vestuvių“ spektaklis – šeštadienį, gegužės 26 d., 19 val. Šį sezoną lieka dar keturios galimybės būti tarp „Vestuvių“ svečių – tai birželio 25, 26, 27 d. Vilniuje ir birželio 10 d. Kaune.
