Nuo šiol Lietuvos teatrą Institutas pristato plačiau. Kartu su dramaturgijos tyrėja Aušra Martišiūte-Linartiene ir teatrologe Milda Brukštute Institutas parengė naują anglų kalba leidžiamo Lietuvos kultūros gido skiltį „Dramaturgija“. Joje pateikiama Lietuvos dramaturgijos apžvalga, pristatomi aktyvūs pjesių kūrėjai, svarbiausi dramaturgijos renginiai Lietuvoje. Šiuo metu baigiamos į anglų kalbą versti gide pristatomų dramaturgų pjesės. Jos bus pristatomos susidomėjusiems užsienio teatrų režisieriams ir dramaturgijos specialistams.
Sprendimas – išlaisvinti dramaturgiją iš stalčių
„Lietuvos autorių pjesės nėra itin dažnai statomos užsienio teatruose, nors „Sirenose“ apsilankę ekspertai kaskart randa jiems patinkančių istorijų ir spektaklių. Tačiau kaip šios pjesės gali sklisti pasaulyje, jei yra uždarytos stalčiuose ir kietuosiuose diskuose, jei jas perskaityti galima tik lietuvių kalba? – klausia naujosios Lietuvos kultūros gido skilties atsiradimą kuravusi ir diskusiją moderuojanti Vlada Kalpokaitė-Kručkauskienė. – Todėl nusprendėme jas išvaduoti ir taip prisidėti prie dar didesnio mūsų teatro žinomumo pasaulyje“.
„Sirenos“ primena, kad nepapasakotos istorijos išnyksta. Tačiau pragaišta ir papasakotos istorijos, jei tik nustojama jas pasakoti, jei jas pamiršta patys pasakotojai. Toks likimas dažnai ištinka dramaturgų kūrinius – pjesės rašomos konkrečiam teatro pastatymui, o po jo nusėda archyvuose. Nepublikuotos pjesės nepasiekia platesnių auditorijų, o neverčiamos – lieka nežinomos užsienio režisieriams ir dramaturgijos tyrėjams. Jų gyvenimas baigiasi stalčiuje. Ar taip ir turi būti?
Dramaturgiją kuriantys M.Ivaškevičius, G.Labanauskaitė, B.Kapustinskaitė, M.Nastaravičius, dramaturgijos vertėja K.Garanašvili ir teatrologė V.Kalpokaitė-Kručkauskienė diskutuos apie tai, ar dramaturgija yra tinkamas būdas pasakoti apie gyvus socialinius procesus. Kels klausimus, ar konkrečias aktualijas, konkrečios šalies istoriją reflektuojanti dramaturgija gali būti universali. Ar ji yra išverčiama į kitas kalbas, į kitus kontekstus? Kodėl yra svarbu ištraukti dramaturgijos tekstus iš archyvų ar jiems neleisti ten nugulti, versti į užsienio kalbas, pristatyti užsienio teatruose kuriantiems režisieriams.
Ilgametė partnerystė tiesia tiltus Lietuvos teatrui
Institutas ir „Sirenos“ jau keletą metų bendradarbiauja užsienio teatro lauko profesionalams pristatydami naujausius Lietuvos teatrų pastatymus. Kiekvienais metais į festivalio rengiamą Lietuvos teatro vitriną atvyksta per 15 Instituto pakviestų savo srities ekspertų. Tarptautinių festivalių ir prestižinių teatrų programų kuratoriai susipažįsta ir savo auditorijoms pristato stipriausius Lietuvos teatro kūrinius.
Šių metų „Sirenų“ Lietuvos tetaro vitriną stebėjo net 16 Instituto kuruotų užsienio ekspertų: Izraelio festivalio meno vadovas Itay‘jus Mautneris, Nacionalinio Valonijos teatro Briuselyje generalinis direktorius ir meno vadovas Pierre‘as Thys‘as, Suomijos teatro informacijos centro atstovas tarptautiniams ryšiams
Hyde‘as Jukka Hyttis, Berlyno Gorki teatro dramaturgė Johannes Kirsten, nepriklausomos teatro rezidencijos „I. D. R. A.“ meno vadovas Davide‘as Dantonii‘us, Varšuvos „Nowy Teatr“ direktoriaus pavaduotojas Piotr‘as Gruszczynskis ir šio teatro kuratorė, atstovė traptautiniams ryšiams Olga Drygas, Madrido „Festival de Otoño“ direktoriaus pavaduotoja Luisa Hedo, „Kampnagel“ – didžiausio Europoje scenos menų produkcijos centro Hamburge dramaturgė ir kuratorė Anna Teuwen, tinklo „Langlois4music“ įkūrėjas ir vadovas Laurentas Langlois, Šiaurės Vestfalijos „Festival Favoriten“ meno vadovė Margo Zalite, teatro kritikas, festivalių programų vadovas iš Lenkijos Tomaszas Domagala, Atėnų ir Epidauro festivalio kuratorė ir atstovė tarptautiniams ryšiams Stephanie Carp, Taipėjaus meno festivalio prodiuseris Fu Kuengas Tangas, legendinio Paryžiaus „Le Théâtre de l'Odéon“ meno programos vadovas Didier Juillardas ir Avinjono „Theatre de la Masue“ prodiuseris Fredericas Poti.
