Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji

Nors dažniausiai laiko kapsulės naudojamos užkonservuoti svarbių žmonijos momentų informacijai, šių metų įvykius drąsiai galime vadinti išskirtiniais kultūros pasauliui ir vertais atskiro dėmesio. Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) kviečia mintyse atidaryti beprotiškų 2020-ųjų kapsulę ir pažvelgti, kaip šiuolaikinio šokio pasaulis gyveno šiemet.
Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji
Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji / Organizatorių nuotr.

Pašokdinti pandemijos

Kaip ir visas pasaulis, šokio bendruomenė taip pat pajautė stiprų pandemijos smūgį. Tačiau šokėjai buvo vieni iš pirmųjų Lietuvos kultūros lauko atstovų, kurie ėmėsi iniciatyvos ir greitai adaptavo savo veiklą naujai gyvenimo realybei. Pavasarį ŠŠA startavo su projektu „Šokio pusryčiai“, kurio metu kiekvieną rytą judesio treniruotes šokio profesionalai vesdavo tiesioginės transliacijos tinkle „Facebook“ metu. Rudenį „Šokio pusryčiai“ persikėlė į tiesioginį LRT televizijos eterį ir visos Lietuvos žiūrovus kvietė judėti „Labas rytas, Lietuva!” laidos metu. LRT eteryje buvo pristatytos 5 pamokos, dar 9 LRT Mediatekoje, visas jas galima pasiekti čia.

Nenustojo vykti ir nuolatinės šokio pamokos šokio profesionalams. Karantino metu virtualiame, o po jo – gyvame formate Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Šiuolaikinio šokio šokėjai atkeliavo ne tik į žiūrovų ekranus, bet ir į jų kiemus – paruošė gyvus šokio pasirodymus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovams, patogiai įsitaisiusiems prie langų ar balkonuose. ŠŠA iniciatyvos ėmėsi įkvėpta iniciatyvos „Kultūra į kiemus“ ir bendradarbiaudama su jos autoriais „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022”. Penkiuose spektakliuose daugiabučių kiemuose pasirodė Šeiko šokio teatras, Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“, Ieva Jackevičiūtė bei Austėja Vilkaitytė.

Karantinui besitęsiant ir Tarptautinės šokio dienos metu, balandžio 29 d. ŠŠA šią šventę paminėjo virtualia šokio grandine. „Šokis – tai bendruomenė“ – tokiu šūkiu šokio dieną kvietė švęsti ŠŠA, nutiesdama šokio grandinę jungiančią tris pagrindinius šokio miestus: Klaipėdą, Vilnių ir Kauną. Vilniaus Katedros aikštėje 10 šokėjų ir choreografų surengė judesio improvizaciją, Klaipėdoje, priešais kultūros fabriką Šeiko šokio teatras rodė spektaklio „Pareiškiu – Brandir“ ištrauką, o Kauno rajone, Ežerėlyje, į solo pasirodymą pakvietė šokėjas ir choreografas Marius Pinigis.

Organizatorių nuotr./Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji
Organizatorių nuotr./Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji

Nariai ir jų įvertinimas

Naujų narių prie Šiuolaikinio šokio asociacijos prisijungia kasmet. Šiemet jų šeši: Lukas Karvelis, Grėtė Šmitaitė, Denisas Kolomyckis, Vilma Pitrinaitė ir Ieva Navickaitė. ŠŠA išsirinko ir naują organizacijos pirmininkę – Agnietę Lisičkinaitę.

Trys ŠŠA nariai šiemet sulaukė apdovanojimų. Aukščiausias Lietuvos kultūros ministerijos skiriamas apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ šiemet skirtas Birutei Banevičiūtei, Marius Pinigis apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi, kaip geriausias metų šokėjas, o Agnijai Šeiko skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Organizatorių nuotr./Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji
Organizatorių nuotr./Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji

Rezidencijos Lietuvos regionuose

Viena iš naujų ŠŠA patirčių – pirmą kartą šiemet surengtos šokio menininkų rezidencijos Lietuvos regionuose. Baisogala, Anykščiai ir Joniškis – tai miestai, kuriuose rezidavo šiuolaikinio šokio kūrėjai. Tai – nauja, tačiau svarbi ŠŠA veikla, ne tik leidžianti šokėjams pakeisti kūrybinę aplinką, bet ir prisidedanti prie kultūros decentralizacijos Lietuvoje. Rezidencijų metu šokio profesionalai darbavosi prie savo meninių idėjų vystymo ir įgyvendinimo, bendradarbiavo su vietos bendruomenėmis ir įtraukė jas į kūrybinius procesus. Šokėjai Paulius Prievelis ir Ieva Lapelytė rezidavo Anykščių menų inkubatoriuje, šokėja Vilma Pitrinaitė – Joniškio kultūros centre, o šokėja ir choreografė Ema Senkuvienė kartu su šokėju Luku Karveliu dalyvavo rezidencijoje Baisogalos kultūros centre.

Organizatorių nuotr./Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji
Organizatorių nuotr./Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji

Tarptautiniai projektai

Šiemet ŠŠA pradėjo bendradarbiavimą su Švedijos Region Vasta šokio organizacija. Šokio menininkės Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė kartu su dviem menininkėm iš Švedijos dalyvavo nuotoliniu būdu vykstančioje kūrybinėje rezidencijoje. Projektas bus tęsiamas kitais metais, o jo kūrybiniai rezultatai pristatomi 2021-aisiais Škotijoje vyksiančiame Šiaurės ir Baltijos šalių tinklo „Kedja“ susitikime.

„Kedjos“ tinklo susitikime ŠŠA dalyvavo ir šiemet, tačiau dėl susidariusios situacijos šįkart jis vyko vietos ir skaitmeniniu lygiu. Rugpjūčio 19-20 dienomis Estijoje vykusiame seminare dalyvavo ir lietuvis menininkas, ŠŠA narys Denisas Kolomyckis. Kūrėjas vedė seminarą pavadinimu „Performance art as a tool for democracy“ (liet. Performanso menas, kaip demokratijos priemonė).

Organizatorių nuotr./Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji
Organizatorių nuotr./Šiuolaikinio šokio asociacijos laiko kapsulė: 2020-ieji

Šokio informacija – visuomenei ir specialistams

Šiuolaikinio šokio asociacija, kaip visuomet, rūpinosi savo narių informacijos sklaida bei skyrė dėmesį apžvalginiams straipsniams, kurie supažindintų su ŠŠA veikla. Ruošė tekstus, skaitytojams leidžiančius susipažinti su ilgamečiais asociacijos nariais: Birute Letukaite, Vyčiu Jankausku, Aira Naginevičiūte, Mariumi Pinigiu.

ŠŠA taip pat teikė ekspertines šokio srities paslaugas Lietuvos kultūros tarybai, kuri rengė Kultūros ir meno projektų ir procesų stebėsenos ir analizės modeliavimo sistemos taikymo metodiką. ŠŠA ekspertės Giedrė Jankauskienė ir Lina Puodžiukaitė surinko šiuo metu prieinamus duomenis bei atliko Lietuvos šokio situacijos analizę, teikė̇ pasiūlymus dėl šokio srities apibrėžimo, šokio srities raidos tyrimų bei stebėsenos kriterijų.

Šiuolaikinio šokio asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos