„Bendrų aktorių ir publikos skaitymų idėjos užuomazga atsirado bendraujant su skaityklos erdvės bendraįkūrėjos, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės viešosios bibliotekos, atstovais. Tuomet svarstėme būdus, kaip parodyti visuomenei, kokią puikią viešąją erdvę turime teatre, kad čia galima ne tik pavartyti įvairių leidinių apie scenos menus, bet ir išgerti kavos, susitikti su draugais, bendrauti“, – kalbėjo šių skaitymų rengėja Klaipėdos dramos teatro kultūros projektų koordinatorė Lina Lencevičiūtė.
Pasak jos, pjesių skaitymai publikai teatro aktoriams nėra didelė naujovė, bet įprastai skaityti vykstama pas tuos žmones, kuriems sudėtinga apsilankyti teatre – jau ne kartą lankyta žmonių su regos negalia bendruomenė, senjorai, viešėta pas vaikus su įvairiomis negaliomis, toliausiai klaipėdiečiai buvo nuvykę į Panevėžio pataisos namus.
„Mūsų aktoriai labai nuoširdžiai dalyvauja įvairiose socialinėse veiklose, jiems tikrai rūpi padėti, tad pakanka pasiūlyti kur nors nuvykti ir visada sulaukiame galinčių skaityti pjeses. Štai ir po šių skaitymų, vasario 1 d., važiuosime į Klaipėdos miesto neįgaliųjų ir senelių globos namus, skaitysime jų bendruomenei Žemaitės „Tris mylimas“, – vardijo L. Lencevičiūtė.
Skaitymai teatre atsirado ne tik norint burti žmones skaitykloje, bet ir reaguojant į publikos pageidavimus turėti daugiau įvairių neformalių renginių teatre.
Skaitymų rengėja pripažino, kad ruošiantis pilotiniam netradicinių skaitymų vakarui netrūko ir dvejonių, „nerimavome, kaip viskas rutuliosis, nebuvome tikri, ar atsiras norinčių skaityti pjesę su profesionalais, ar ši idėja rezonuos, bet tą pačią dieną, kai paskelbėme apie būsimą renginį, užsiregistravo net 16 skaitovų“.
Į renginį teatre susirinko nemažas būrelis žmonių, dalis jų tam vakarui tapo aktorių kolegomis.
Siekiant kuo daugiau entuziastų įtraukti į teatrinį žaidimą, tuo pačiu vaidmeniu dalinosi keli žmonės.
Viena iš skaitytojų, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laura Rojutė-Maselskienė po renginio pasakojo, kad į skaitymus jungtis paskatino profesinis smalsumas, norėjosi pamatyti, kaip šį procesą veda profesionalūs aktoriai, „ne ką mažiau domino ir tai, kaip pjesės skaitymas vyksta, kai įsijungia skaityti žiūrovas. Ar labai išsimušama iš pjesės vėžių, ar sutrinka prieš tai buvę skaitovai? Kokia atmosfera? O atmosfera buvo kūrybinė, žmonės atsipalaidavo ir pradėjo improvizuoti, kurti personažus, charakterius. Tam įtakos turėjo, kad dalyvavo teatrą mylintys ir suprantantys žmonės. Buvau įsitraukusi klausytoja. Įdėmiai sekiau skaitovų intonacijas, improvizacijas. Likau sužavėta ir pakylėta“.
Moteris pripažino, kad prisijungusi prie skaitytojų nesitikėjo patirsianti tokį didelį jaudulį, bet jis greitai nyko ir liko tik kūrybinio vyksmo malonumas, „buvo daug daugiau kūrybinio azarto ir malonumo, polėkio nei įsivaizdavau. Pabandysiu taip pjesę paskaityti ir su savo mokiniais. Gal net Teatro dieną mokykloje paminėsiu pakviesdama ir mokytojus prisijungti“, – savo patirtį apibendrino mokytoja.
Kitas skaitymų dalyvis Gražvydas Bimbiris į teatrą atėjo planuodamas būti tik klausytoju, bet pats sau netikėtai prisijungė prie aktorių, „tai – puiki idėja, toks formatas esamiems ir dar tik potencialiems žiūrovams leidžia giliau pajusti teatro dvasią. Ne tik iš salės žiūri į veiksmą, bet tampi jo dalimi. Tai labai įdomu“.
„Skerdynių dievą“ skaitė aktoriai Renata Idzelytė, Sigutė Gaudušytė, Samanta Pinaitytė, Eglė Barauskaitė ir Mikalojus Urbonas.
Juodu humoru smelkiamoje pjesėje pasakojama apie buitišką nutikimą – mokykloje susipešus vaikams, vienam jų išmušamas dantis.
Dvi inteligentiškos poros, vaikų tėvai, susitinka ir mėgina konstruktyviai ir civilizuotai išspręsti šį nemalonų nutikimą. Bet kas prasideda kaip protingų suaugusiųjų pokalbis, labai greitai virsta chaosu, kuomet virš galvų skrieja ne tik įžeidimai, bet ir daiktai.
„Prieš skaitymus šiek tiek jaudinomės – mums rūpėjo, kad visiems patiktų, kad žmonės priimtų mūsų siūlomas žaidimo taisykles, kad patys skaitymai vyktų sklandžiai, juk vieną personažą skaitė po penkis žmones. Be reikalo tiek nerimavome – visi dalyviai atėjo su atviromis širdimis ir viskas tikrai puikiai pavyko“, – pasakojo aktorė Renata Idzelytė.
Anot jos, šių skaitymų idėja tiek jai, tiek kolegoms pasirodė labai patraukli, mat prisijungę prie aktorių žmonės atsidūrė paprastai publikos niekada nepamatomoje teatro situacijoje, „mes tarsi patraukėme širmą ir parodėme, kaip mes dirbame. Žmonės atsidūrė pirmos repeticijos būsenoje. Buvo labai smagu pasidalinti šia patirtimi“.
R. Idzelytė negailėjo pagyrų prie aktorių prisijungusiems renginio dalyviams, „buvo nuostabu matyti, kaip žmonės atsipalaiduoja, kaip žaidžia su savo balso intonacijomis, veido išraiškomis – vietomis atrodė, kad mūsų net nebereikia – jie puikiai skaitė patys. Po visko dar likome pasikalbėti su žmonėmis, sakėme jiems, kaip buvo įdomu stebėti, kaip kiekvienas skaitytojas į tą patį personažą įnešė vis kitą atspalvį – tarsi nieko ypatingo nevyksta, bet veikėjas kaskart visai kitoks“.
Pasiteisinę bendri publikos ir aktorių skaitymai, planuojama, dar grįš į teatrą.
