Menininkų pora dalyvavo birželio 14 dieną Kauno valstybiniame dramos teatre (KVDT) vykusiame spektaklyje „Antigonė Sibire“, kuris skiriamas abiejų autorių jubiliejams paminėti.
A.M.Sluckaitė ir J.Jurašas – bene atkakliausiai kūrybos laisvę sovietmečiu gynę menininkai, savo atvira bekompromise kova „užsitarnavę“ priverstinę emigraciją į Vakarus. 1972 m. cenzūravus legendinį J.Jurašo spektaklį „Barbora Radvilaitė“, neleidus režisieriui statyti Jeano Anouilho „Antigonės“ ir galiausiai po atviro jo protesto laiško atstatydinus jį iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų, abu menininkai du metus kentė ekonominę blokadą, kol jiems buvo leista išvykti. 1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę į tėvynę grįžusi pora vėl ėmėsi tautos istorinę atmintį ir moralę gaivinančios kūrybos.
Menininkai yra kartu sukūrę keturis spektaklius: „Zekai“ (Theatre for the New City, Niujorkas, 1982), „Smėlio klavyrai“ (pagal. J.Bobrowskio romaną, Kauno dramos teatras, 1990), su kompozitoriumi Broniu Kutavičiumi operą „Lokys“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, 2000), „Antigonė Sibire“ (Kauno dramos teatras, 2010). A.M.Sluckaitė 1994 m. Lietuvoje išleido knygą apie J.Jurašą „Po dvynių ženklu“.
Jubiliejų švenčiantys Jurašai į Kauno dramos teatrą sugrįžta viltingai – čia jų laukia ne tik šį jubiliejinį KVDT sezoną pastatytas spektaklis. Teatro fojė 90-mečio proga įrengtoje parodoje kabo jų sielos pakylėjimus bei kančias įkūnijantis, ženklinantis ir simbolizuojantis, legendomis apipintas Šv. Marijos paveikslas (Aušros Vartų Šv. Mergelės paveikslo kopija) iš J.Grušo „Barboros Radvilaitės“.
