Festivalyje bus galima išvysti jaunajai auditorijai skirtą pasirodymą „Me Two“. Jo metu bus pristatytos dešimt tikrų istorijų, kurios dažnai lieka neišgirstos arba nesuprastos.
Paauglių mintys yra perteikiamos per jų pačių balsus ir judesius, į choreografiją yra įtraukiami gatvės stiliaus šokio ir vaidybiniai elementai. Nors šis pasirodymas yra skirtas paaugliams, jis taip pat aktualus ir tėvams bei mokytojams, kurie atlieka svarbų vaidmenį jauno asmens gyvenime.
Spektaklyje svarbus tiesioginis kontaktas su žiūrovais, todėl jis bus rodomas galerijoje, kurioje žiūrovai galės laisvai judėti ir stebėti pasirodymą iš visų pusių. Tai galimybė pažvelgti į jaunimo privatų ir dažnai slepiamą pasaulį, įsigilinti į jų jausmus ir mąstymą.
„Me Two“ sukuria erdvę, kurioje galima atpažinti, patirti ir sukurti bendrą autentišką prisiminimą. Dalyviai užsiminė, kad kūrybos ir vystymosi procesas buvo ilgas, be to, buvo sunku įsivaizduoti galutinį rezultatą. Šokis sujungia ne tik šokėjus, bet ir kitus komandos narius – įspūdį padidina sukurta choreografija ir garso takelis.
Prodiuseris Laurynas Žakevičius pasakojo apie pavadinimo paieškas:
„Mes pradėjome jį tapatinti su anglišku terminu „Me Too“, tačiau šiame kontekste jis reiškia du.“
Tai galimybė parodyti, kad visi žmonės, o ypač paaugliai, susiduria su sudėtingomis situacijomis, kurios visuomenėje kartais tampa tabu. Spektaklio pagrindinė mintis yra drąsa kalbėti, parodyti, kad žmogus nėra vienintelis, susiduriantis su tam tikra problema.
„Me Two, vienas ir du, vienas su kitu gali dalintis, o kai yra sava krūva, tada dar drąsiau tai daryti“, – apie pasirodymo tikslą kalbėjo L.Žakevičius.
Spektaklis atrodo tarsi suskirstytas į dvi dalis. Pirmojoje rodomas pasakojimas apie paauglių gyvenimus. Spektaklyje jų patirtys perteikiamos per vėjavaikišką humoro prizmę. Antroji dalis pasakoja apie jų peržengimą į suaugusių pasaulį. Šioje dalyje atmosfera tampa rimtesnė ir melancholiška. Virsmas perteikiamas akių kontaktu, judesiais ir veido išraiškomis. Pasirodymas yra kupinas veiksmo, todėl stebėti kiekvieną detalę tampa sudėtinga. Be to, spektaklyje žiūrovai yra įtraukiami į chaotišką spektaklio būvį.
Spektaklio tikslas yra artinti vieni kitus, rasti dialogą tiek paaugliui su paaugliu, tiek suaugusiam su suaugusiu. Šokėjai pabrėžė, kad jiems svarbu ne tik pasimėgauti, bet ir perduoti svarbią žinutę.
Paaugliai dažnai būna spaudžiami nutylėti savo problemas.
„Norisi šokį panaudoti ne tik pomėgiui, bet ir kaip būdą susisiekti su kitais, pasidalinti tuo, ką tu sugebi, ir surasti panašumų“, – užsiminė vienas iš grupės narių. Spektaklis tampa ne tik įvykių refleksija, tačiau ir iškelia nutylėtas visuomenės problemas.
Paaugliai dažnai būna spaudžiami nutylėti savo problemas, jiems yra sakoma, kad tai trumpalaikis iššūkis, kuris metams bėgant praeina. Tačiau šiuo spektakliu yra parodoma, kaip svarbu kalbėti apie savo jausmus ir ieškoti pagalbos.
Pasiteiravus, ar yra sunku išgyventi savo istorijas daug kartų, šokėjai atsakė, kad tai puikus būdas pagaliau paleisti sukauptas emocijas.
„Vieno karto pasikalbėti neužtenka, man atrodo, kad tai reikia daryti nuolatos. Tik tuomet tu pamatai istoriją iš skirtingų perspektyvų ir gali ją paleisti“, – pasakojo šokėja. Pamiršti prisiminimą yra labai sunku, tačiau ši patirtis padeda su juo susitaikyti ir priimti situaciją.
L.Žakevičius užsiminė, kad šiuo metu pasirodymas yra rodomas draugams ir artimiesiems. Tačiau kai pasirodymas bus rodomas viešai auditorijai, jis taps nebe jų asmeniniu, o viešu kūriniu. Net ir šiame mažame žmonių būryje sudarius sąlygas kalbėti iškilo daug opių klausimų.
„Jei tokioje mažoje grupelėje aštuoni iš dešimties patiria skausmingas situacijas, galima daryti prielaidą apie tam tikrą visuomenės būvį“, – paaiškino vadovas.
