„Veiksmas vyksta netolimoje ateityje, bet ir į galvą nešovė, kad ta netolima ateitis taip mikliai ateis, – antradienį vykusioje spektaklio „Tinklas“ spaudos konferencijoje minėjo pjesės autorius Gintaras Grajauskas. – Pradėjome kalbėtis su Agnija apie pjesės pastatymą vasario pabaigoje, o už poros savaičių prasidėjo karantinas. Supratome, kad tai ta pjesė, kurios pradinį darbą galima pradėti virtualiai. Gyvai visi susitikome tik po karantino.“
Pirmieji skaitymai ir diskusijos vyko pasitelkus virtualioje terpėje. Prie gyvo bendravimo įpratusiems aktoriams tokia patirtis buvo savotiška. „Kai pradėjome dirbti per „Zoom“, pamaniau, kodėl anksčiau to nedarėme. Man net patiko. Prarandame gyvą ryšį, bet tai įdomus ir keistas procesas“, – kalbėjo pagrindinio vaidmens atlikėjas Jonas Baranauskas.
Jo kolegai Rimantui Pelakauskui aktoriaus darbas virtualioje terpėje – sunkiai apibrėžiama patirtis. „Iš pradžių maniau, kad tai kino principas – sėdi prieš kameras ir vaidini. Sunku nejausti partnerio – nematyto jo akių gyvų. Bet tai ir ne kino principas. Tai – visai kita plokštuma: visos emocijos turi pereiti per tinklą, turi pagauti ir per tą patį tinklą einančias partnerio emocijas. Kai įpranti, matai, kad tai teatras. Tai – kažkoks XXI amžiaus teatras“, – apibendrino aktorius.
„Tinklas“ išsiskiria unikalia scenografija – spektaklio scena eliminuoja visą parterį, o veiksmą stebėti bus galima tik iš pirmojo balkono. Videoprojekcijų menininkas iš Latvijos Artis Dzērve sukūrė virtualumo patirtį žadinančias vaizdo projekcijas. Didžioji dalis veikėjų interakcijų vyks per scenos erdvėje projektuojamas tiesiogines transliacijas.
„Visa ši technologija yra sudėtingas mechanizmas. Dėl to šį spektaklį iš pradžių vadinau eksperimentu, laboratorija – nežinojome, koks bus rezultatas, – atviravo A. Dzērve. – Pati idėja, kad aktoriai skirtingose erdvėse – nieko naujo, bet visada buvo surištos rankos dėl priemonių, kuriomis galima perduoti vaizdą iš vienos vietos į kitą. Buvo galima transliuoti tik tai, kas matoma kameroje. Jau prieš dvejus metus pradėjau ieškoti, kaip realiu laiku keisti transliuojamą vaizdą.“ Reikiamą programinę įrangą menininkas rado visai neseniai – „Tinklas“ pirmasis jos bandymas teatro aplinkoje.
Scenografė Irina Komissarova minėjo spektaklio scenografiją kūrusi laikydamasi režisierės padiktuotos krypties, taip pat atsižvelgiant į pandemiją, mat nebuvo aišku kuria linkme ji pasuks ir kokia bus situacija teatre, kiek bus žiūrovų. „Scena parteryje, nes parterio nėra. Dėl to taip ir sėdime, tokia ir spektaklio idėja – kad esame šiek tiek šiame, šiek tiek kitame pasaulyje“, – apibendrino I.Komissarova.
Muziką spektakliui kūręs kompozitorius Jonas Jurkūnas pasakojo, kad jo tikslas buvo realų ir virtualų pasaulį atrasti garse: „Šiuo atveju virtuali realybė turi savo būseną, garsą, aplinką, kuri pakankamai reali ir tiršta. Gali tą garso erdvę pjaustyti peiliu. Nesinorėjo tiesiogiai imituoti technologinio skambesio, aišku yra nuorodų, bet man svarbiausia buvo rasti to kito, imitacinio pasaulio būseną, siekiau, kad ji būtų juntama“.
„Tinklas“ – tai spektaklis apie žmogaus psichologinę, emocinę ir dvasinę savijautą technologizacijos laikotarpiu. Apie už sąlyginai lengvo bendravimo tinkle slypinčią vienatvę ir izoliacijos jausmą. „Tinkle“ uždarytas ne tik pjesės pagrindinis herojus, bet ir visi žmonės. Palaipsniui jis vis labiau tolsta nuo tikrojo gyvenimo. Kiekvienas bendravimas veda prie dar aiškesnio suvokimo, jog jis nebesupranta esminių dalykų – apie save ir artimuosius. Jo egzistencija užlieta bereikšmės informacijos srautu.
Premjeros „Tinklas“ bilietus liepos 10, 11, 16, 17 d. ir rugpjūčio 13 d. galima įsigyti tiketa.lt ir teatrai.lt.
