Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje LNOBT direktorius Jonas Sakalauskas teigė, opera „Lošėjas“ – išskirtinis įvykis teatre.
„Įvyko jau daug premjerų per tą laiką, kai pradėjau vadovauti teatrui, bet šita premjera yra ypatinga – nuo šio spektaklio ir apmąstymų, ar ir kada reikia jį statyti, iš tikrųjų prasidėjo mano darbas. Su nekantrumu laukiu šios premjeros. Galvojau, kaip ją priims kolektyvas ir dabar labai įdomu, kaip šį darbą priims publika, bet kai pamačiau šį spektaklį Bazelyje, supratau, kad tai yra ypatingas darbas, kurį turi pamatyti Lietuvos publika“, – sakė J.Sakalauskas, pridūręs, kad LNOBT šis kūrinys yra atliekamas pirmą kartą.
Paklaustas, kodėl buvo pasirinkta statyti Bazelio operos teatro „Lošėjo“ versiją, J.Sakalauskas sakė, jog sutapo keli dalykai.
„Pirma, seniai buvo mąstyta būtent apie šią operą. Antra, režisierius [V.Barchatovas] čia buvo statęs „Eugenijų Oneginą“ ir jau įėjęs į mūsų kūrėjų, mūsų atlikėjų širdis, palikęs pėdsaką mūsų teatre. Ir, aišku, su šiuo darbu po ilgo laiko į mūsų sceną sugrįžta solistė Asmik Grigorian“, – kalbėjo J.Sakalauskas.
Operos režisierius Vasilijus Barchatovas, paklaustas, kaip šįkart sekėsi dirbti su jau pažįstamu kolektyvu, sakė: „Ne blogiau, nei anksčiau“.
Anot režisieriaus, Vilnius ir Lietuvos opera užima svarbią vietą jo gyvenime bei karjeroje, nes LNOBT buvo pirmasis užsienio teatras, į kurį jis buvo pakviestas bendradarbiauti prieš devynerius metus.
„Kaip rašė Brodskis, rusui Lietuva – žingsnis teisinga kryptimi. Kaip vėliau paaiškėjo, mano asmeniniam gyvenimui – taip pat“, – sakė V.Barchatovas, turėdamas omenyje savo žmoną, Asmik Grigorian.
Daugiau apie operą režisierius pasakoja interviu.
A.Grigorian šioje operoje atlieka Polinos vaidmenį – pastaroji, anot solistės, keistoka personažė, tačiau tuo pat metu yra ir labai žmogiška. „Tai keistos aplinkybės. Sakyčiau, kad tokiose aplinkybėse turbūt būčiau labai panaši į ją“, – sakė A.Grigorian.
Komentuodama partiją, A.Grigorian sakė, jog šis vaidmuo nesuteikia progos parodyti balso galimybių: „Čia daug šnekamo teksto. Polinos sudėtingumas yra tame, kad visur yra vidurinis registras, o orkestras didelis, todėl atrodo, kad lyg ir nieko čia nėra, bet tai gan sudėtinga.“
Po dešimt metų LNOBT sceną sugrįžtanti A.Grigorian sako, jog jai tai labai jaudinantis momentas: „Šis teatras visad buvo mano namai. Aš čia užaugau, čia dirbo mano tėvai ir čia praleidau visą savo vaikystę, kiek save pamenu. Būti čia yra be galo šilta ir gera. Labai daug atsiminimų.“
Paklausta apie darbą su vyru V. Barchatovu, A.Grigorian sako, kad dirbti kartu yra lengva.
„Namuose mes nekalbame apie darbą. O repetuoti aš stengiuosi maksimaliai profesionaliai. Todėl nemanau didelio skirtumo. Kai dirbi visa širdim, tavo pastatymo komanda visada tampa tavo šeima. <...> Man labai lengva dirbti su [Vasilijumi], nes jis yra labai detalus, jis aiškiai žino, ko nori. Retai gyvenime pasitaiko, kad tiesiog galiu vykdyti instrukcijas ir negalvoti“, – sakė A.Grigorian
Į sceną taip pat žengsiantis Vladimiras Prudnikovas neslepė – generolo vaidmuo šioje operoje yra vienas sudėtingiausių jo gyvenime. „Personažas labai įvairialypis ir įdomus. Muzikinė kalba labai įdomi. <...> Jei publika ateis, ji pamatys visiškai naują režisūrinį sprendimą, nes vaidmenys labai saviti“, – sakė jis.
Lietuviškoje operoje debiutuojantis solistas Dmitrijus Golovninas, mokęsis pas Virgilijų Noreiką, džiaugėsi, kad gali atlikti Aleksėjaus vaidmenį – nors į jį patį jis, solisto teigimu, ir nepanašus, tačiau yra labai gyvas personažas, lyg padūkęs berniukas, gyvenantis šia diena.
Operos dirigentas Ričardas Šumila teigė, jog šis pastatymas tampa tiltu tarp skirtingų kartų, ir sujungia visus į operos šeimą. Tačiau pati opera – nelengvas iššūkis.
„Man, kaip dirigentui, turinčiam šiokį tokį bagažą muzikos srity, diriguoti šią operą yra labai sudėtinga. <...> Tai muzikinė drama, kuri prasideda ir baigiasi vienu kvėpavimu“, – sakė R.Šumila.
„Lošėjo“ premjera LNOBT – vasario 12, 14, 15 dienomis.
