Dokumentinis spektaklis „NAMAI“ – tai jau trečiasis režisierės darbas „Taško teatre“, kuriame kaip ir kituose savo kuriamuose spektakliuose režisierė siekia išryškinti socialines problemas ir ieškoti sprendimo būdų joms spręsti. Šį kartą spektaklis atveria duris į vaikų namus, pasakodamas tikras istorijas, kurios stipriai paliečia tiek vaikus, tiek socialinius darbuotojus, kurie daugybę metų kantriai bando įvairiausiais būdais kompensuoti tėvų išdavystės traumas: „Supratau, kiek manyje yra nežinojimo, kaip toli nuo realybės yra mano suvokimas vaikų namų, kaip reiškinio mūsų šalyje ir pasaulyje. Ir tokių kaip aš – didžioji dauguma. Todėl norėjosi žiūrovams ir sau priminti, atsakyti į klausimus, parodyti realybę. Ir ne tik skaudžią – bet ir prasmingą. Labai svarbu tokius dalykus žinoti. Supratimas reikalauja žinojimo.“
Spektaklio kūrybinė komanda pabrėžia, kad šis spektaklis nėra vien tik apie vaikų namus. Spektaklio personažai per vaikų namų prizmę kalbės apie prigimtinį tėvų meilės poreikį, apie artimą ryšį, apie tai, kaip visi esame susiję ir apie tai, jog nepaisant mūsų socialinių skirtumų visi turime vienodą poreikį mylėti ir būti mylimi. ,,Manau šis spektaklis turi labai daug svarbių potemių, kurios aktualios gan plačiam žiūrovų mąstui. O reflektuoti skatina kiekvienas spektaklis. Manau, kad meno tikslas kelti klausimą, o atsakymų kartu ieško visi po vieną, savo gyvenimuose.“ – apie būsimą premjerą atsiliepia režisierė.
Kaip vieną didžiausių iššūkių kuriant spektaklį Livija Krivickaitė įvardijo siekį atspindėti realybę: ,,Norisi kalbėti veikėjų kalba, bet taip pat norisi pateikti sceninį kūrinį. Bet mes komandoje turime žmogų, kuris vaikų namuose lankėsi kas savaitę, bendravo su tais paaugliais, todėl realybę pasitikrinti galima labai greitai.“
Minimas komandos žmogus – tai itin svarbų vaidmenį procese užimanti dramatugė Karolina Kuzborska – Urbonė, kuriai ir gimė idėja statyti šį spektaklį: ,,Kartą pataikiau autobuse atsisėsti šalia moters, kuri labai atvirai pasidalino, kad ji nėra sutikusi savo tėvų. Išgirdusi jos istoriją pagalvojau „rašysiu apie tai pjesę“ – apie idėjos gimimą dalijosi Karolina. Dramaturgė atliko 4 metus trunkantį tyrimą, kurio metu kalbino virš 60 tėvų globos netekusių žmonių, lankėsi vaikų globos namuose, stebėjo, vedė edukacijas.
,,Renkant interviu iš suaugusiųjų didžiausias iššūkis buvo pelnyti pašnekovų pasitikėjimą. Teko daugybę kartų prisiekti, kad neatskleisiu jų tapatybės, visi vardai bus pakeisti,“ – apie tyrimo procesą dalijosi dramaturgė.
Iš rinktų ir nagrinėtų dokumentinių istorijų apie žmones, augančius ar augusius vaikų namuose dramaturgė parašė pjesę, kurią netrukus išvysime spektaklio pavidalu. Spektaklyje minėtos temos bus atskleidžiamos iš kelių skirtingų perspektyvų: paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose, jų auklėtojų bei jau suaugusiųjų gyvenimą gyvenančių buvusių vaikų globos namų auklėtinių.
Repeticijų metų dramaturgė konsultuodavo ir pačius aktorius siekiant padėti kuo tikroviškiau atkurti kalbintų asmenų istorijas: ,,Pasakoju apie viską, ką sužinojau: nuo vaikų globos namų buities detalių, taisyklių, ritualų, Kalėdų šventimo, konfliktų sprendimo būdų iki elgesio, kalbėjimo manierų, įpročių, išvaizdos.“
Taip pat spektaklio kūrimo proceso metu aktoriai turėjo galimybę susitikti su socialiniais darbuotojais, iš kurių gavo atsakymus į visus rūpimus klausimus kuriant spektaklio personažus. ,,Džiaugiuosi, kad šios tyliai atokiose kavinėse pasakotos istorijos bus išgirstos“ – apie būsimą premjerą atsiliepia rašytoja.
Tai ne tik teatrinė patirtis, bet ir kvietimas reflektuoti, keisti ir palaikyti. Susimąstyti ne tik apie iš kartos į kartą keliaujančias iš vienos pažiūros galbūt ir neišspredžiamas problemas, bet ir apmąstyti prigimtinės meilės svarbą iš esmės. Įvertinti tai, ką turime aplink ir dalintis tuo, kas svarbiausia.
Dokumentinis spektaklis ,,NAMAI“ žiūrovus pasitiks vasario 14 d. 18:30 ,,Klaipėdos kultūros fabrike“ bei vasario 22 d. 18:00 ,,Menų spaustuvėje“ Vilniuje.
