Po spektaklio „Lietaus žemė“ jo kūrėjai žiūrovus pakvies susiburti Andriaus Tapino moderuojamai diskusijai, kurioje taip pat dalyvaus ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai.
Teatro erdvėje tyrinėdami savo pačių, o tuo pat metu – ir kiekvieno žmogaus identiteto anatomiją, „Atviro rato“ aktoriai biografinėmis improvizacijomis asmeniškai prisiliečia prie didžiausią įspaudą mūsų tautoje palikusių įvykių.
Neleisti istorijai, kad ir kokia ji bebūtų skausminga, nugrimzti į užmarštį – tai ir „Misijos Sibiras“ užduotis, jau dvylika metų vykdoma jaunų neabejingų žmonių. Visiškai skirtingų komandų – teatro kūrėjų bei ekspedicijos dalyvių – skirtingi būdai kalbėti, aktualizuoti ir priminti mūsų visų istoriją susijungs į bendrą visumą, kurioje bus mėginama drauge atrasti atsakymus į klausimus apie pilietiškumą, tautinį identitetą ir praeities vietą šių dienų kontekste.
Visiškai kitokį, nepatogų ir provokuojantį žvilgsnį į save įsmeigs I.Stundžytės spektaklis „identify“. Necenzūrinės kalbos, nuogo kūno ir kitų šiuolaikiniam žmogui seniai nuostabos nekeliančių agresyvesnių raiškos priemonių nestokojantis spektaklis pačių jo kūrėjų mieliau būtų žymimas ne N-16, o S ženklu.
Režisierės I.Stundžytės teigimu, kaip ir tamsioji mėnulio pusė, taip ir jos atitikmuo kiekviename žmoguje yra tai, ką labiausiai norisi pažinti ir perprasti. „identify“ į šią pusę neria nusikratydamas bet kokį autobiografiškumą, tačiau liečia universalius klausimus, neatsiejamus tiek bendrai nuo šių dienų visuomenės, tiek nuo kiekvieno atskiro žmogaus būties ir savimonės: kokia yra gyvenimo prasmė, kam priklauso atsakomybė už mūsų gyvenimą, kiek patys esame pajėgūs jį kontroliuoti?
Anot režisierės, nėra svarbu, kas veikia scenoje – manipuliatyvi psichologė, nevykėlis rašytojas ar bet kuris kitas personažas, - visus juos sieja bendražmogiški vidiniai išgyvenimai ir chaosas, kuriame ieškoma ne tik prasmės ir savo egzistencijos paaiškinimo, bet ir visa užpildančio „to kažko“ – meilės.
Spektaklyje šie ieškojimai vyksta ne per vangius sintetinius pamąstymus, o per ekspresyvius destrukcijos ir savidestrukcijos, vienatvės, fizinio bei dvasinio artumo temų tyrinėjimus, kuriuose nevengiama visuomenės purvo, tačiau atsisakoma moralizuoti ar jį netikslingai romantizuoti. Šio I. Stundžytės ir „Atviro rato“ aktorių kūrinio pavadinimas pasufleravo ir šūkį, su kuriuo į dvyliktąjį, refleksijai su savimi dedikuotą sezoną žengia teatro laboratorija – „Atpažink save teatre“.
