Teatras – tokia vieta, kur emocijos kunkuliuoja ne tik scenoje. Per karantino laikotarpius susikaupusi atidėtų premjerų gausa, netikėti susirgusių kolegų keitimai, įtemptas darbo ritmas – visa tai iš darbuotojų reikalauja nemažai vidinės tvirtybės ir geranoriškumo bendram labui.
„Psichologinės pagalbos idėja man, kaip teatro darbuotojų atstovui, kilo dar prieš keletą metų. Iš pradžių mąstėme apie psichologo etatą teatre, tačiau darbuotojai tokiai priemonei nepritarė: etatinis psichologas būtų priklausomas nuo teatro vadovybės, o tai, daugelio nuomone, keltų grėsmių besikreipiančiųjų anonimiškumui.
Platformos „Visipsichologai.lt“ pasirinkimą lėmė galimybė individualiai rinktis patinkantį specialistą, pagalbos operatyvumas bei konsultacijų užsienio kalbomis pasiūla. Tai labai aktualu LNOBT, nes teatro meniniuose kolektyvuose greta lietuvių darbuojasi ir įvairių užsienio šalių piliečiai, daugiausiai – jauni, profesionalią karjerą pradedantys žmonės. Dauguma jų karantino pradžioje nespėjo grįžti pas savo artimuosius ir išgyveno nežinomybę bei psichologinę įtampą. O emocinė būklė menininkų veiklos rezultatams tokia pat svarbi, kaip ir fizinė būklė“, – pabrėžia LNOBT profesinės sąjungos pirmininkas Laimis Roslekas.
Individualios konsultacijos – rezultatyviausia pagalba
2022 m. sausį LNOBT pasirašė sutartį su platforma „Visipsichologai.lt“. Nuo šiol bet kuris teatro darbuotojas, prisijungęs prie nuorodos su įmonės slaptažodžiu, gali pasirinkti pageidaujamą emocinės sveikatos specialistą (psichologą ar psichoterapeutą) ir operatyviai gauti nuotolinę konsultaciją.
„Naudojantis vaizdo konsultacijų platforma, garantuojamas besikreipiančiųjų anonimiškumas. Atsiskaitydama už paslaugą, įmonė mato tik prisijungimų skaičių ir konsultacijų trukmę.
Taip pat svarbu, kad tokiu būdu gaunama individuali, konkrečiam asmeniui taikoma ir todėl pati rezultatyviausia pagalba. Nors konsultacijas darbuotojams pasiūlėme vos prieš keletą savaičių, jau girdime teigiamų atgarsių“, – pasakoja LNOBT žmogiškųjų išteklių ir bendrųjų reikalų departamento vadovė Inga Navickienė.
2022 m. teatro administracija nusprendė skirti kuo daugiau dėmesio darbuotojų emocinei savijautai gerinti. Bendradarbiaujant su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru „Vilnius sveikiau“, pradėta kviesti darbuotojus į streso valdymo bei sąmoningumo ugdymo mokymus teatre. Kartu su „ID Consulting“ ir akademiniu tyrėju doc. dr. Tomu Butvilu vykdomas ir LNOBT emocinio mikroklimato tyrimas, kurio rezultatai ateityje leis dar tiksliau parinkti reikalingiausias priemones.
Neverta nešiotis blogų emocijų
2020 m. rudenį startavusi vaizdo konsultacijų platforma „Visipsichologai.lt“ šiuo metu vienija daugiau kaip 70 diplomuotų specialistų iš visos Lietuvos. Platformos sumanytojas Paulius Tamulionis pasakoja, jog startuolis buvo pradėtas vystyti kaip atsarginis veiklos scenarijus tam atvejui, jei pandemija pristabdytų kitus rinkodaros ir komunikacijos projektus. Tačiau aktuali naujovė netruko įrodyti savo perspektyvų ir greitai tapo stambiausia emocinės sveikatos paslaugų platforma šalyje.
„Ypač pasiteisino įmonių įsigyjami paslaugų paketai, kai darbuotojai gali konsultuotis nemokamai. Jie išvengia laukimo eilėse, kuris gali trukti ir keletą mėnesių. Tuo tarpu platformoje specialisto pagalbos sulaukiate per porą dienų“, – tvirtina P. Tamulionis, džiaugdamasis, kad mūsų šalyje nyksta sovietmečiu psichologinės pagalbos atžvilgiu suformuotos stigmos. Tai įrodo ir LNOBT bendradarbiavimas su platforma „Visipsichologai.lt“.
„Menininkai – jautrūs, emocingi žmonės, todėl ne visuomet geba su savo emocijomis dorotis. Retai pavyksta žmogaus problemas suskirstyti į asmenines ir darbines: nepasitenkinimas asmeniniu gyvenimu būna išreiškiamas darbe arba priešingai – tarnybinės nesėkmės išliejamos šeimos konfliktuose. Ir jeigu aš valandą pasikalbu su specialistu apie tai, kas man nesiseka – vadinasi, nebeatnešu blogų emocijų nei į namus, nei į darbo kolektyvą“, – aiškina geštalto psichoterapijos praktikė Rita Mackonienė.
Interneto amžiuje randame daugybę informacijos, mėgstame sau prisitaikyti įvairiausias diagnozes bei praktikas. Tačiau įvertinti, kas individualiu atveju tinka ir kas ne, dažnam būna per sunki užduotis.
„Kartais nerimą, kurį sukelia laimingų veidų pilni socialiniai tinklai, numalšina paprastas specialisto patvirtinimas, kad žmogaus liūdesys, gedėjimas yra normalūs išgyvenimai. Kad apskritai yra normalu būti netobulam, – pabrėžia R.Mackonienė. – O nuotolinės konsultacijos pandemijos metu turi teigiamų aspektų: jomis gali pasinaudoti ir saviizoliacijoje atsidūrę darbuotojai. Pagaliau žinojimas, kad visada turi kur kreiptis, jei nebemiegi naktimis ir nebevalgai, jau savaime sukuria žmogui saugumo jausmą“.
