Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tragikomediją „Lilijomas“ Vilniuje pristatantis vengrų režisierius Lazslo Bagossy Lietuvos aktorius nustebino gerumu

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pradeda intensyviau bendradarbiauti su užsienio režisieriais – vasario 28 dieną žiūrovai išvys vengrų režisieriaus Lazslo Bagossy tragikomišką premjerą „Lilijomas“, pagal garsaus vengrų dramaturgo Ferenco Molnaro pjesę.
Režisieriaus Lazslo Bagossy
Režisieriaus Lazslo Bagossy / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Šiuo pastatymu pereiname į kitą teatro veiklos etapą, kai kviesimės įdomius užsienio režisierius, kurių šiandien reikia Lietuvos teatrui ir kultūrinei įvairovei, – svečio iš Vengrijos darbą pristatė LNDT meno vadovas Audronis Liuga. – L.Bagossy sutikau prieš pusantrų metų Budapešte, mačiau vieną jo spektaklį – bet svarbesnis buvo susitikimas ir pokalbis su juo pačiu. Tai – gilus, mąslus, ramus ir įdėmus režisierius, kuris yra ir menininkas, ir filosofas.“

Režisierius kartu su LNDT atstovais pasirinko statyti savo tautiečio F.Molnaro pjesę „Lilijomas“, kurioje, anot jo paties, yra daug poetinių vietų, o kartu ir realizmo, atskleidžiamos tiek komiškos situacijos, tiek tragedija.

Man atrodo, labai svarbu, kad istorijoje matytųsi ir tragedija, ir atsiskleistų humoras – kiekvieną kartą statydamas spektaklį stengiuosi tai parodyti.

„Dažniausiai scenoje mėgstu pasakoti tragikomedijas. Man atrodo, labai svarbu, kad istorijoje matytųsi ir tragedija, ir atsiskleistų humoras – kiekvieną kartą statydamas spektaklį stengiuosi tai parodyti. „Lilijomo“ veiksmas vyksta seniai praėjusiu laiku, kuris labai panašus į šią dieną – todėl aktualijos bus atpažįstamos žiūrovams, – tikino L.Bagossy. – Spektaklyje pasakojama apie dviejų žmonių meilę, kurie negali išsikapstyti iš savo žemojo socialinio sluoksnio. Pagrindinis herojus Lilijomas, kurio vardas vengrų kalboje reiškia gėlės pavadinimą, Vengrijoje yra maždaug toks veikėjas kaip Hamletas.“

Dirbdamas su Lietuvos aktoriais, L.Bagossy prisipažino pajutęs su jais giminystės ryšį ir nesijautęs kaip atvykėlis užsienietis.

„Nebandau šį spektaklį pristatyti kaip kažkokį vengrišką suvenyrą, kurį žiūrovai galėtų priimti kaip kažkokį egzotišką daiktą ar žinutę iš užsienio. Atvirkščiai – ieškojau, kas būtų bendra ir aktualu tiek lietuviams, tiek vengrams, – aiškino menininkas. – Lietuvos teatro kultūra yra labai svarbi Europos teatro kultūros dalis. Žinau, kad lietuvių žiūrovai yra susipažinę su Europos teatrinės kultūros aktualijomis ir kartelė čia aukštai užkelta, todėl jaučiu malonų jaudulį prieš premjerą.“

Vos pirmą kartą perskaitęs pjesę scenografas Gintaras Makarevičius ja susižavėjo.

Gintaras Makarevičius
Gintaras Makarevičius

„Šiame kūrinyje ne tik perteikiami praėjusio laikmečio ženklai, bet gausu ir bendražmogiškų bei „viršlaikinių“ taškų. Kurdamas scenovaizdį, kuriame mano ir režisieriaus bendru sprendimu atgims „Tiesos“ spaustuvės erdvė, stengiausi, kad spektaklio veiksmas, tekstas ir aktoriai generuotų vienas kitą. Jaučiu, kad dėl mūsų sprendimo neapsirikome“, – džiaugėsi scenografas.

Garsinį spektaklio kostiumą kuriantis kompozitorius Gintaras Sodeika prisipažino, kad XX a. pradžioje kūręs dramaturgas F.Molnaras ir jis pats, dirbantis XXI a., spektaklyje susitiks „kažkur pusiaukelėje“.

„Perskaičius pjesę, lyg ir buvo viskas aišku, bet pradėjus darbą, pabuvus repeticijose, ėmiau suvokti, kad aš šiek tiek dvejinuosi. Viena mano dalis puikiai supranta šią pjesę, bet kita nėra įsitikinusi, kad tikrai tai norėta pasakyti, ką mes perskaitome. Ir man malonu nesuprasti“, – šypsojosi kūrėjas, nepagailėjęs komplimentų aktoriams, kuriems spektaklyje teks ir dainuoti.

Pagrindinį veikėją Lilijomą įkūnijantis Dainius Gavenonis atskleidė, kad šis personažas jam artimas.

Dainius Gavenonis
Dainius Gavenonis

Žmonės nugyvena savo gyvenimą, nežinodami, kaip jį reiktų nugyventi, ir tik atėjus laikui išeiti supranta, kad viskas nuėjo šuniui ant uodegos.

„Lilijomo vaidmuo man įdomus tuo, kad susiduriu su žmogumi, kuris neskamba išdidžiai – jis nerado laiko ir nemokėjo mylėti šiame pasaulyje, nerado meilės ir aname pasaulyje, o grįžęs bandė pasitaisyti, bet nepavyko. Įdomu gilintis į tokią liūdną žmogaus komediją, – tikino aktorius. – Man atrodo, tokių personažų tarp mūsų labai daug – žmonės nugyvena savo gyvenimą, nežinodami, kaip jį reiktų nugyventi, ir tik atėjus laikui išeiti supranta, kad viskas nuėjo šuniui ant uodegos.“

Spektaklyje „Lilijomas“ taip pat vaidina Miglė Polikevičiūtė, Toma Vaškevičiūtė, Nelė Savičenko, Marius Repšys, Algirdas Gradauskas, Vaiva Mainelytė, Saulius Balandis, Adelė Teresiūtė, Arvydas Dapšys ir Giedrė Kriaučionytė. Aktoriai neslėpė, kad darbas su vengrų režisieriumi jiems visiems buvo netikėtai maloni patirtis.

„Šis režisierius – labai geras žmogus. Netgi jei su juo dėl ko nors nesutinki, konfliktas neįvyksta, nes nesinori jo užgauti. Tokio Lietuvos režisieriaus – tiek jaunosios, tiek vyresniosios kartos – dar nesutikau“, – šypsojosi T. Vaškevičiūtė.

Spektaklio Lilijomas pristatymas
Spektaklio „Lilijomas“ pristatymas

Šis režisierius yra atgaiva po Gintaro Varno ir Oskaro Koršunovo. Jis man – kaip sanatorija.

„Lietuvos režisieriai pamiršo, kad jie gali būti ir geri žmonės“, – šypsodamasis pridūrė D.Gavenonis.

Komplimentų svečiui iš Vengrijos negailėjo ir M.Repšys, spektaklyje kuriantis net tris skirtingus personažus – nuo žiauraus policininko iki „nušvitusio geruolio“.

„Gyvenime esu dirbęs tik su keturiais režisieriais, bet šis man yra atgaiva po Gintaro Varno ir Oskaro Koršunovo. Jis man – kaip sanatorija, kurioje viskas vyksta labai ramiai“, – šyptelėjęs atvirai prisipažino aktorius.

Marius Repays
Marius Repšys

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?