Scenoje pirmą kartą visos kartu – talentingos ir pripažintos Lietuvos teatro aktorės, matytos tiek teatro scenoje, tiek kino ekranuose – Nelė Savičenko, Rasa Samuolytė, Viktorija Kuodytė, Aldona Vilutytė, Oneida Kunsunga, Miglė Polikevičiūtė, Severina Špakovska, Indrė Patkauskaitė, Vilma Raubaitė ir Gintarė Latvėnaitė. Skirtingų teatrinių mokyklų atstovės pasakoja apie uždarą moterų gyvenimą ligoninės koridoriuose, į kurį galima patekti ne kiekvienam, bet patekus – norisi ir verkti, ir juoktis iki ašarų. „Terapijos” – tai tragikomiškas spektaklis.
„Terapijos“ įvertintos prestižiniu Lietuvos teatriniu apdovanojimu Auksiniu scenos kryžiumi, skirtu už geriausią dramaturgiją. Spektaklis taip pat sėkmingai dalyvavo Klaipėdoje vis dar vykstančiame tarptautiniame festivalyje „Theatrium“ – užsienio kritikai jį įvardino tarp ryškiausių festivalio įvykių.
„Pusę metų praktiškai gyvenau vienoje iš tokių ligoninės palatų, lankydama savo mamą. Dar būnant palatoje sakiau mamai, kad būtinai reikės apie tai rašyti pjesę, nes čia toks gyvenimas vyksta! Norėjosi tai fiksuoti, bet nedramatizuojant , o išlaikant humorą ir šviesą, ko chemoterapijos palatose daugiau nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio“, – pasakoja pjesės autorė B.Kapustinskaitė.
Autorė dar rašydama pjesę buvo įsitikinusi, jog vaidmenis turi kurti būtent šios aktorės, tačiau kiek dvejojo, ar pavyks visas prikalbinti.
„Norėjosi išbandyti tokį darbo principą, kai dar rašant pjesę susitinki su aktorėmis. Dramaturgui būti su savimi sveika tik iki tam tikros ribos. Kažkuriuo metu personažams reikia išlįsti į dienos šviesą, pasižiūrėti ar scenos tikrai veikia. Nebuvo dvejonių, kad tai turi būti šios aktorės, buvo tik nerimas, kad nesutiks“, – pasakoja B.Kapustinskaitė.
Spektaklio režisūros ėmėsi aktorius, režisierius, vienas iš improvizacijos teatro „Kitas kampas“ įkūrėjų Kirilas Glušajevas.
„Pjesėje mane patraukė nuoširdumas. Dramaturgė žinojo kontekstą – tai suteikė tikrumo pojūtį, dialogo aštrumą ir humorą. Priemonių minimalistiškumas ir geros aktorės dar skaitymo metu privertė patį prisiminti savo patirtis ir keliauti vaizduotės koridoriais. Norisi išlaikyti tą nepretenzingumą, taip paliekant kuo daugiau vietos aktorėms, tekstui ir dialogui“, – pasakoja K.Glušajevas.
Tikrumo jausmas, esantis pjesėje – ne atsitiktinumas. Rašydama „Terapijas“ dramaturgė intensyviai bendradarbiavo su onkopsichologais – specialistais, padedančiais žmonėms nepalūžti akistatoje su onkologine liga. Beje, pasak onkopsichologų, dažnai didesnės pagalbos reikia ne sergantiems, o jų artimiesiems.
„Susidaro įspūdis, jog kai kurie žmonės bijo susirgti vėžiu vien nuo kalbėjimo apie jį. Todėl renkasi tylą. Sakoma, vaistai nuo vėžio išrasti, bet nuo baimės juo susirgti – ne“, – teigia B. Kapustinskaitė.
B.Kapustinskaitės „Terapijos“ (rež. Kirilas Glušajevas) – jau šį ketvirtadienį, liepos 29 d., 19 val., Menų spaustuvės kieme (Šiltadaržio g. 6, Vilnius).
