Šeštadienį ir sekmadienį į teatrą atvyko būrys žiūrovų ir žinomų svečių – ne vienas jų pasipuošė Ukrainą simbolizuojančia detale.
Premjerą pagerbė Japonijos ambasadorius Lietuvoje Ozaki Tetsu su sutuoktine Ozaki Harumi, kultūros viceministras VygIntas Gasparavičius, KTU rektorius Eugenijus Valatka su žmona, Norvegijos konsulas Lietuvoje Vytautas Valaitis su žmona, įmonių grupės „SDG“ savininkai Rūta ir Edvardas Jasai, LNDT generalinio direktoriaus pavaduotoja Aušra Pliaugienė su sutuoktiniu ir kiti svečiai iš Lietuvos ir Ukrainos.
Teatro vadovo Egidijaus Stanciko teigimu, šis pastatymas yra solidarumo su Ukrainos menininkais ir jos žmonėmis rezultatas: „Mes kalbame viena – meno kalba, o didžiausias menininko ginklas yra kūryba. Labai tikiu, kad spektaklis „Žemė“ šiuo žvarbiu žiemos laikotarpiu leis dar labiau susitapatinti su broliais ir sesėmis Ukrainoje, kurie kovoja už mūsų visų laisvę ir savo mylimą žemę.“
Mes kalbame viena – meno kalba, o didžiausias menininko ginklas yra kūryba.
Kultūros viceministras taip pat akcentavo, kad šis įvykis yra svarbus Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo kūrinys: „Vakar Reikjavike vykusiame kino festivalyje buvo pagerbtas Lietuvos režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmas, o šiandien įvyko premjera „Žemė“, kuri, tikiu, sulauks didelės sėkmės.
Noriu padėkoti Nacionaliniam Kauno dramos teatrui ir visai bendruomenei už susitelkimą sunkiu metu. Ši bendruomenė kalbėjo už tuos, kurie negalėjo kalbėti ir kalbėjo už tuos, kurie buvo nutildyti, tad ačiū už atvertas duris ir jūsų širdis Ukrainai. “
Spektaklis „Žemė“ – pirmasis patyrusio Ukrainos režisieriaus iš Ivano Franko nacionalinio akademinio teatro darbas užsienyje. Klasikinį kūrinį į sceną perkėlęs menininkas jame akcentuoja šeimos santykius: tėvų ir vaikų bei Biblijinį brolžudystės motyvą, kuris atsikartoja per amžius.
„Man ši tema ir istorija pasirodė labai aktuali šiandien, nes joje yra ir šeima, ir karas, kas mane ir manau daugelį jaudina, o žemė šiame spektaklyje – metafora. Vienam tai gali būti maitintoja, kitam vieta, kur gyvename, ar nuosavybė. Tai daug prasmių, kiekvienas veikėjas ją priima savaip, dėl ko ji jam reikalinga. Taigi, žiūrovui mes perteiksime minčių junginį“, – sakė Ivan Uryvskyi.
Spektaklį įgyvendinti padėjo Ivano Franko nacionalinio akademinio teatro scenografas Petro Bogomazovas ir kostiumų dailininkė Tetiana Ovsiichuk.
„Mus su režisieriumi sieja tam tikra vizija, koks turėtų būti teatras, koks jis galėtų būti patrauklus. Ivanas visada dalijasi savo idėjomis, gerbia mano idėjas, tad kūrybinis procesas ir diskusijos praturtina spektaklį. Paprastai dirbu su tikromis medžiagomis ir tikroviškomis formomis, kurias sujungus, gali atsirasti neįprastų metaforų ir vaizdų. Šis stilius yra susijęs su kasdiene žmonių patirtimi, ir tuo pačiu leidžia kasdieniams objektams sukurti naujas reikšmes. Pristatydami nedidelę, bet svarbią Ukrainos kultūros dalį žiūrovams, tikimės, kad ukrainiečių pagarba savo žemei aprašoma romane, padės žiūrovams suprasti mūsų siekį išsivaduoti iš Rusijos priespaudos ir okupacijos bei gyventi laisvai savo žemėje“, – pasakojo menininkas.
Kostiumų autorė Tetiana Ovsiichuk akcentavo, kad teatras nėra vieta pailsėti nuo gyvenimo rūpesčių ir ne vieta, kur yra paruošti atsakymai: „Teatras atskleidžia problemas, kalba apie tiesą, jis daro nematomą matomu, – tai, kas gyvenime nutylima ir bandoma nuslėpti, teatre pasirodo per padidinamąjį stiklą. Spektaklyje „Žemė“ kostiumai nėra tokie, kuriuos pavadintume gražiais.
Kostiumai yra viena iš koncepcijos dalių, kurie atitinka temą ir režisieriaus kuriamą nuotaiką. Tai ir vizualinio motyvo pratęsimas, tačiau labiausiai susijęs su aktoriaus vidiniu jausmu. Mano tikslas yra sukurti sceną šiai vidinei personažų dramai. Tikimės, kad „Žemė“ sulauks žiūrovų dėmesio, padės geriau suprasti Ukrainos žmones, leis pasidalinti vertybėmis su Europos publika.“
Pagrindinius brolių vaidmenis atlieka aktoriai Saulius Čiučelis ir Vaidas Maršalka. Abu sutaria, kad kūrinyje ryškios meilės, nemeilės ir pavydo temos. Aktorius Vaidas Maršalka (Mychaila): „Tai spektaklis apie nemeilę, pavydą ir troškimą to, kas ne tau skirta. Liūdna vienos šeimos istorija, kurioje vieni kitus per mažai mylėjo.“
Tai spektaklis apie nemeilę, pavydą ir troškimą to, kas ne tau skirta.
Jam antrino ir Saulius Čiučelis (Sava): „Brolžudystė yra išvada, o medžiagoje yra daug kitų temų: nemeilės, keršto, pavydo, slaptos meilės, begalinės meilės žemei ir tas priveda tą, mano manymu, nelaimingą žmogų prie brolžudystės. Tai turbūt nepateisinama, bet kartais aplinkybių privestas žmogus taip pasielgia“.
Paklausti, kas jiems yra šio spektaklio raktinis žodis „žemė“, aktorius S.Čiučelis teigė: „Žemė yra mąstymas apie savo ribų išsaugojimą, o ne tiesiog turėjimą savo hektaro ar aro. Tėvynė“. Vaidas Maršalka pridūrė: „Spektaklyje nuolatos skambantis žodis žemė – vieta, kur gimiau, kur užaugau ir kur galiausiai vėl atgulsiu. Ją privalau mylėti, saugoti ir ginti. Man tai šventa vieta.“
Artimiausi spektaklio rodymai Nacionaliniame Kauno dramos teatre 2023 m. sausio 20, 21 ir 22 d.
