Spektaklio kūrėjai kovo 14 dieną susirinkusiems į spaudos konferenciją parodė spektaklio epizodą, kuriame „Žalgirės“ demonstruoja sportinę techniką, bet kvietė neapsigauti – šis spektaklis aprėpia ne tik krepšinį.
„Norisi kalbėti apie svajonę ir tikslus, kurie mus veda į priekį. Čia yra moterų mėgėjų krepšinio komanda, kuri gyvena gan pilką gyvenimą ir staiga jų kelyje pasimato kelrodė žvaigždė – čempionatas Aliaskoje.
Aliaska yra tai, kas svarbu kiekvienam žmogui (...). Svarbi ne tik pergalė čempionate, bet pergalė prieš save. (...) Nevengiame ironijos nukreiptos į moterų krepšinį, nes Lietuvoje krepšinis yra vyrų krepšinis, o moterų tars hobis, nes jų vieta kitur.
Yra krepšinis, yra LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų – Red.) temos, bet šiame kūrinyje taipogi yra ir temos, apie kurias gali kalbėtis moterys tarpusavyje: apie mylimuosius, tarpusavio santykius ir panašiai. Ko tikėtis spektaklyje? Smagaus vakaro rimtomis temomis“, – intrigavo režisierius.
Dėmesys moterims
Komandos pavadinimas, be abejo, asocijuojasi su legendine Kauno vyrų krepšinio komanda, tačiau jos prototipas yra reali vilniečių merginų mėgėjų komanda žaidžianti po LGBT vėliava. Pjesės autorė Gabrielė Labanauskaitė-Diena lankėsi jų treniruotėse ir, gavusi žaidėjų sutikimą, parašė draminio kūrinio eskizą.
Kai šia medžiaga susidomėjo Vidas Bareikis, autorė praplėtė ir pakoregavo pjesę. Pasak dramaturgės, pjesė „Žalgirės“ yra apie moterų padėtį Lietuvoje apskritai.
Manau, kad šioje pjesėje nėra tiesmukai nagrinėjama probleminė grupė, o yra labiau kalbama apskritai, apie nelygybę, homofobiją, mūsų visuomenės stereotipus.
„Rampų šviesą norėjosi nukreipti į moteris – daugumos teatro pjesių pagrindiniai aktoriai yra vyrai, o moterys tampa išimtimi. Man norėjosi sukurti tokią komediją, kurioje moterys yra stiprios, jos yra pagrindinės veikėjos, jos yra centras. Ir nesvarbu, kokios jos yra orientacijos, amžiaus, specialybės, „Žalgirėse“ rodomos jų gyvenimo istorijos, kurios gali inspiruoti ir bet kurią kitą moterį. Antra, norėjosi atskleisti tų moterų skirtingumą, kitoniškumą – juk ne visos nori būti pirmos praleidžiamos pro duris ar išlaikomos vyrų, nors dauguma ir buvo augintos taip, kad vienintelė moters funkcija visuomenėje, būti dailia lėle, sulaukti princo ant balto žirgo ir po to užauginti keletą princiukų. O ką, jeigu tu pati atjoji ant to balto žirgo ir nenori vaikų?“, – retoriškai klausė G.Labanauskaitė.
Autorei antrino ir spektaklio sumanytojas V.Bareikis: „Manau, kad šioje pjesėje nėra tiesmukai nagrinėjama probleminė grupė, o yra labiau kalbama apskritai, apie nelygybę, homofobiją, mūsų visuomenės stereotipus. Tai liečia labai daug ką – pradedant ekologija, baigiant seksualinėmis mažumomis, požiūriu į smurtą, į vaikus. Tiesą sakant, repetavome aštriame Lietuvos kriminaliniame fone. Daug pjesėje užkoduotų dalykų pradėjo pildytis.“
Pasipiktinimų lavinos sulaukęs plakatas
Praėjusią savaitę, kovo 8-ąją, vienos moters nuomonė portale „Kas vyksta Kaune“ sukėlė audringą diskusiją – vieni pozityviai vertino reklaminę kampaniją ir neigiamai atsiliepė apie homofobiškus pareiškimus, kiti tvirtino nesitikėję tokio akibrokšto – visuomenės moralės normų iškraipymo iš profesionalaus meno kūrėjų.
Tuo tikslu buvo surengta tiesioginė transliacija NKDT feisbuko profilyje, kurios metu spektaklio vedlys V.Bareikis atsakė į komentatorių nuomones, išreiškė savo poziciją. Spaudos konferencijos metu sulaukęs klausimo, ar „Žalgirių“ plakatu buvo siekiama provokuoti publiką, V.Bareikis dar kartą akcentavo, jog juo nuo pat pradžių norėjosi sukurti spektaklio foną, kad žmonėms būtų aišku, kur jie ateis dėl tų pačių homofobijos, nelygybės temų. O kad plakatas jau pradėjo savo misiją, tai jau rodo jo sėkmę.
„Tikrai maniau, kad kažkas apie tai kalbės po spektaklio, bet aš net nepagalvojau, kad dar nesulaukus premjeros išlys tiek žmonių su savo neigiamomis skeptiškomis reakcijomis į tas temas. Kartais alkoholio ar kita reklama būna daugiau šokiruojanti“, – priekaištus atrėmė V.Bareikis.
Įdomus repeticijų procesas
Vos tik prasidėjus repeticijoms, aktorėms teko ne tik prisijaukinti herojes, bet ir perprasti krepšinio techniką – spektaklyje yra vietų, kada pataikyti į krepšį yra labai svarbu. Repeticijų laikotarpiu aktorės lankėsi Lietuvos moterų krepšinio lygos varžybose, dalyvavo „Aisčių-LSU“ komandos žaidėjų treniruotėje. „Aikštelėje jos labai vikrios ir drąsios, o rūbinėje paprastos merginos ir moterys, – joms atrodo, kad mes scenoje kuriame kažką ypatingo, mums – priešingai, kad jos krepšinio aikštelėje“, – susitikimų epizodus prisiminė V.Bareikis.
Pakalbinta „Žalgirių“ kapitonę Sandrą Fakuliną įkūnijanti aktorė Elzė Gudavičiūtė sakė: „Procesas buvo smagus ir labai kryptingas. Personažai atsirado gana anksti, nes jie ryškiai išrašyti. Sakyčiau šiam spektakliui labai reikia žiūrovų, jų reakcijos. Spektaklis mano nuomone – apie skirtingas moteris, kurios bendraudamos viena iš kitos mokosi ir viena kitą palaiko. Supraskime, tai yra mėgėjų komandos narės užimtos savais rūpesčiais, gyvenančios savo gyvenimus ir norinčios realizuoti save. Atsiradęs tikslas – Aliaska, dar labiau apjungia, suvienija. Labai svarbi sąveika, ne tik tarp mūsų aktorių, bet ir herojų.“
Komandinį darbą pabrėžė ir režisierius: „Labai didelis pačių aktorių indėlis kuriant veikėjas. Aktorės personažus išplėtojo, pridėjo savo minčių. Vieną vakarą susėdome trise – dramaturgė, Elzė ir aš, ir aptarinėjome aktorės personažą. Tai labai įdomi koloboracija. Pas mus tokios koloboracijos kultūros nėra – vienas pasako, kaip turi būti. Bendradarbiauti normalu. Iš to gimsta geresnis rezultatas.“
Svarbus vaidmuo muzikai, kostiumams ir erdvei
V.Bareikis juokavo, kad šio spektaklio scenografija yra jo svajonių scenografija: „Kartais po repeticijų liekame su technikais ir dar pažaidžiame krepšinį.“ Spektakliui scenografiją sukūrė dailininkas iš Latvijos Ugis Berzinis. Jam teko užduotis Didžiąją sceną paversti krepšinio aikštele, rūbine, klubu ir netgi oro uosto išvykimo sale. Muziką spektakliui sukūrė atlikėja ir kompozitorė Jurga Šeduikytė. Spektaklyje skambės ir aktorės Neringos Nekrašiūtės atliekamos dainos. (Žodžius parašė Gabrielė Labanauskaitė, muzikos autorė – Jurga Šeduikytė, Red.).
„Muzika šiame spektaklyje apibendrina ir tam tikrus dalykus, kurie yra už kadro, nepasakyti, todėl dainininkei, aktorei Neringai tenka nemaža atsakomybė. Siekiame gražiai sujungti scenas. Mano nuomone muzika negali būti tik fonas, ji turi papasakoti istoriją, ją papildyti. Šis procesas asmeniškai yra įdomus, nes kai rašai dainas sau, visada galvoji, kuo pats gyveni, kaip save išreikšti geriau. Šiuo atveju tokios atsakomybės nusimetimas kaip tik atveria platesnius kūrybos vartus, nes atsipalaiduoji, pratęsi kito žmogaus mintį“, – teigė Jurga Šeduikytė.
Spektaklio herojų kostiumai neapsiriboja tik žalia spalva. Kostiumų autorė Aistė Radzevičiūtė pasakojo, kad spalvos, faktūros, kirpimai spektaklyje iš dalies inspiruoti personažų charakterių. Ji atskleidė, kad bus ir rožinės spalvos. „Gimus mergaitėms, paprastai priskiriama rožinė spalva. Nevengiame to pabrėžti. Žalia spalva, be abejo, pagrįsta komandos pavadinimo ir paralelės su kita garsia komanda“, – sakė menininkė.
Svarbų spektaklio elementą – vaizdo projekcijas sukūrė menininkas Vytenis Kriščiūnas. Savo misiją kūrėjas apibūdino: „Prisidėsiu prie pačios spektaklio formos laviruodamas ties kičo riba. Spektaklis yra lengvos formos, o projekcijos kurs estetiką ir padės lengviau priimti jį.“
Spektaklyje vaidmens kuria Daiva Rudokaitė, Elzė Gudavičiūtė, Martyna Gedvilaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Inga Mikutavičiūtė, Aistė Zabotkaitė, Goda Petkutė, Giedrė Žaliauskaitė, Neringa Nekrašiūtė, Saulius Čiučelis, Gintautas Bejeris, Egidijus Stancikas.
Spektaklio premjera – kovo 17, 18, 19 dienomis NKDT Didžiojoje scenoje (N-16)
