„Praėjęs sezonas turėjo bendrą pojūtį, jame kalbėjome apie nuojautą, kurią kiekvienas turime savyje – pernai apie tai buvo nejauku šnekėti, o šiandien tai tampa mūsų naująja realybe, su kuria mokomės gyventi. Ši realybė skirtingomis formomis atsiskleidė mūsų teatro scenoje. Džiugu, kad žiūrovai Mažąjį teatrą atranda vis iš naujo“, – sako teatro vadovas.
VMT meno skyriaus vadovė Gabrielė Tuminaitė neabejoja – teatro pagrindu išlieka žmogus, amžinosios temos, šviesa – tai vieta, kur žmonės kviečiami į atvirą susitikimą su scenos meno profesionalais. „Žinau labai gerą citatą: „Skaniausios sriubos yra verdamos senuose puoduose“. Mažasis teatras toks ir yra, tikras namų daiktas – nelūžtantis, patikimas, naudingas, tvirtos konstrukcijos. Džiugu, kad šalia klasikinės spektaklių linijos teatre dirba jauni kūrėjai, komunikuojantys jiems artimomis temomis ir į Mažajį teatrą atvedantys savo žiūrovus”, – sako G.Tuminaitė.
Teatras, pasak režisierės, nuolatos ieško galingos idėjos, kuri sukrečia, keičia suvokimą, suteikia naują žvilgsnį į senus, įprastus dalykus.
Atsisveikinimas su Maestro Rimu Tuminu
Kovo mėnesį teatralų bendruomenė atsisveikino su VMT įkūrėju ir ilgamečiu meno vadovu, šviesaus atminimo režisieriumi Rimu Tuminu.
Režisierius įpūtė dvasią didžiam VMT, išugdė talentingų aktorių kartas ir metų metus jaudino teatro žiūrovų širdis savo kuriamais spektakliais, iki šiol rodomais pilnose teatrų salėse.
R.Tuminas režisavo daugiau kaip 70 spektaklių Lietuvos ir užsienio – Islandijos, Italijos, Izraelio, Kinijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos – teatruose.
„Maestro atminimas išliks gyvas tiek darbuose, tiek prisiminimuose apie tai, kaip R.Tuminas matė pasaulį, lydėjo žmones per savo kūrybinę raišką ir nepaprastas idėjas. Labai liūdna, kad nebeliko tokio masto kūrėjo. Dabar lieka džiaugtis vieno svarbiausių Lietuvos teatro kūrėjų paliktais spektakliais, mokiniais ir nepaprastomis įžvalgomis, kurios įkvėps ir ateinančias kartas“, – dalinasi S.Keblas.
Įvairialypės 35-ojo sezono temos
Pirmoji sezono premjera „Neištikimoji“ (prodiuseriai – VMT ir VšĮ „Darbininkai“), įvykusi gruodžio 8, 9 d., žiūrovus pakvietė susimąstyti apie meilę ir neištikimybę.
„Iš tiesų klasika ne visur tinka dėl tam tikro konteksto, o Bergmanas ir VMT turi bendrą estetinę nuojautą, per kurią gali susijungti. Šiuo metu man iš tiesų atrodo, kad žmonės gyvena labai liūdnai, jų gyvenimo kokybė prasta. Noriu suprasti to priežastį. Man atrodo, kad čia svarbūs keli dalykai: pirma, esama tam tikro kultūrinio ir religinio aspekto, savotiškos nuorodos, kaip mes turime gyventi, ir dažnai tai – nekvestionuojama realybė. Būtent dėl to mes nesikalbame apie labai svarbius dalykus. Vienas iš jų – neištikimybė“, – sakė spektaklio režisierius Naubertas Jasinskas.
Minint 300-ąsias vokiečių klasikinės filosofijos pradininko Imanuelio Kanto gimimo metines VMT kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu vasario 21 d. žiūrovus pakvietė į dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizą-skaitymus, kuriuose dalyvavo gausus būrys publikos pamiltų aktorių.
„M.Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ – labai atvira idėjoms, ji savotiškai beketiška, primena egzistencialistų, absurdistų kūrybą. Čia yra stipraus humoro, kartais – juodo. Manau, kad intelektualine prasme lietuvių kalba tokių pjesių mes dar neturėjome. Tai iš tiesų unikalus kūrinys“, – kalbėjo režisierius O.Koršunovas.
Jo bendrakeleivis M.Ivaškevičius papildė: „Seniai išgyvenau tokį malonumą stebėdamas savo pjesės repeticijas, kažkas panašaus gal buvo su „Madagaskaru“ ar „Išvarymu“, o tai reiškia – labai seniai.“
Naujame sezone VMT žiūrovai režisieriaus O.Koršunovo premjerą „Kantas“ išvys kovo mėnesį.
VMT vėlyvą pavasarį, balandžio 26, 27 d., pasitiko premjerą „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis) pagal prancūzų dramaturgo Jeano Cocteau pjesę. Ji žiūrovus nugramzdino į sapniškus, siurrealistinius, absurdiškus, susimaišiusios vaizduotės ir realybės labirintus.
„Dirbant VMT, man rūpi spektaklio estetinė ir garsinė plotmės, artimas tarpdiscipliniškumas, stipri vizualiųjų menų įtaka, įdomių asmenybių ieškojimas, medijų ir aktoriaus santykių suvokimas kaip polifoniškų, vienas kitą papildančių, bendravimas su kitų profesijų žmonėmis, nuo filosofų iki inžinierių“, – pasakojo Ž.Vingelis.
„DramaTest Residency“ ir apdovanojimai
„DramaTest Residency“ – reikalingas ir aktualus projektas, suteikiantis galimybę režisieriams reziduoti ir kurti VMT. Šiais metais konkurso laimėtojas – režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus eskizas „Žiurkės. Pjesė nagrinėja būdingas G.Hauptmanno, retai statomo Lietuvos scenose, kūrybos temas – socialinę bei klasinę nelygybę, visuomenės susiskaldymą, griūvančias šeimos vertybes bei meno vaidmens šiuolaikinėje visuomenėje klausimus.
„DramaTest Residency“ metu VMT intensyviai darbavosi ir kūrėjai iš Ukrainos. Teatro rūsio erdvėje režisierius ir pedagogаs Jevhenijus Rezničenka pristatė spektaklio „Akmuo“ eskizą pagal Mariuso von Mayenburgo pjesę („Der Stein“; vertė Jūratė Pieslytė), teatro režisierė ir pedagogė Tetiana Hubrii pristatė Olhos Anenko antiutopinės dramos „Present Perfect“ eskizą (vertė Andrius Merkevičius). Režisieriai dirbo pagal Goethe-Institut programą Culture Moves Europe, kurią remia Europos Sąjunga su Lietuvos kultūros tarybos pagalba.
Džiugu, kad „DramaTest Residency“ spektakliai, iš eskizų virtę repertuariniais, sulaukia apdovanojimų. 2023 m. lapkričio 27 d. Alytaus miesto teatre įvyko XII tarptautinio teatrų festivalio COM•MEDIA uždarymas, kurio metu spektaklio „L. YRA S.“ režisierė Greta Štiormer buvo įvertinta Geriausios režisierės apdovanojimu. Spektaklis „L. YRA S.“ buvo nominuotas dar 4 kategorijose: Geriausias meninis sprendimas – kostiumų dailininkė Valdemara Jasulaitytė; Geriausia aktorė – Eglė Mikulionytė; Geriausias aktorius – Matas Sigliukas; Geriausias COM•MEDIA spektaklis – „L. YRA S.“.
Kovo 8 d. Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje įvyko Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo renginys, tarp kurių buvo apdovanotas ir Valstybinio VMT trupės aktorius, režisierius Arvydas Dapšys. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Taip pat tarp premijų laureatų – aktorė Eglė Mikulionytė, VMT kurianti du vaidmenis spektakliuose „L. YRA S.“ (rež. Greta Štiormer) ir „Scilė nori būti žmogumi“ (rež. Gabrielė Tuminaitė).
Šiais metais, 2024 m. kovo 12 d. spektaklis „Neištikimoji“ (rež. Naubertas Jasinskas) buvo pastebėtas „Auksinių scenos kryžių“ komisijos – pagrindinį vaidmenį kurianti aktorė Alvydė Pikturnaitė buvo nominuota Moters vaidmens kategorijoje.
Ko tikėtis ir nepraleisti naujajame sezone?
Naujajame 36-ajame sezone VMT spalio 3, 4, 5 d. žiūrovus pakvies į šiuolaikinio vokiečių režisieriaus, savitu braižu ir stiliumi išsiskiriančio Christiano Weise’ės (g. 1973) premjerinį spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, pagal vintažinę amerikiečių dramaturgo Tennessee Williamso pjesę. Tai vienas garsiausių T. Williamso kūrinių, atskleidžiančių artimų santykių troškimą ir aistrų kančias. Daugelyje Christiano Weise’ės statomų spektaklių istorijos konstruojamos pasitelkiant tarsi „išvirkščią“, daugiasluoksnį, absurdišką, ironišką, komišką pasakojimo būdą.
„Artėjantis sezonas išlaikys bendro nerimo, jaudulio pojūtį. Teatras turi suteikti žmogui viltį, inspiracijos apmąstymams, džiaugsmą, o ne pamokslauti – kultūra visuomet tampa ramsčiu sudėtingais laikais. Pirmieji startuos vokiečių kūrėjai, nusprendę savaip „atrakinti“ klasikinę T. Williamso pjesę „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, į Mažajį sugrįš antrasis pastatymas su režisieriumi Oskaru Koršunovu, kurio premjera įvyks kovo mėnesį. Vėliau lauks spektaklis pagal vokiečių autoriaus G. Hauptmanno pjesę „Žiurkės“ (rež. Augustas Gornatkevičius). Tęsime „DramaTest Residency“, spalio mėnesį turėsime gastrolinį režisierės Gintarės Parulytės monospektaklį „Lovefool“. Teatro kasos erdvėje planuojame naujo formato iniciatyvą – „Dramateką“, na, ir, žinoma, veiks atgaivinta teatro rūsio kavinės erdvė – nauja vieta Vilniuje – „Rūta“, kurios turinį kuruoja aktorius Marius Čižauskas. Taip pat prasidės ir pirmas vieno garsiausių italų dramaturgų Carlo Goldonio „Vilų trilogijos“ pastatymo etapas. Labai džiaugiamės, kad prie naujų užsienio kūrėjų komandų spektaklių kūrimo procesų prisideda Lietuvos Goethe’s institutas ir Italijos kultūros institutas Vilniuje“, – sako S.Keblas.
Parengta Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui bendradarbiaujant su Lietuvos Goethe'ės institutu, Italų kultūros institutu, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
