„Spėjau visus žiūrovus apgauti, kad esu tragikas, – šypsodamasis prisipažino režisierius, pristatydamas kitokio žanro nei visi jo iki šiol buvę spektakliai. – Žmogaus prigimtyje yra ir tragedija, ir komedija. Norėjau, kad žiūrint šį spektaklį būtų lyg ir lengva, gražu, tarsi pasaka, kai fantazuojam ar svajojam, tačiau per kitą mąstymo prizmę jis keltų filosofinius klausimus, verstų svarstyti apie socialines vertybes.“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Režisieriaus Artūro Areimos spektaklis „Amfitrionas“ |
A.Areima spektakliui pasirinko XX a. vokiečių dramaturgo Peterio Hackso Antikos mito „Amfitrionas“ interpretaciją, sužavėjusią jaunąjį kūrėją drąsa ir chuliganiškumu.
„Antikos mito siužetas – labai paprastas: dievas nusileidžia iš dangaus, kad žmogaus pavidalu pamylėtų moterį, tarp dviejų meilužių įvyksta dualizmas, bet dramaturgas tai atskleidžia labai aštriai ir drąsiai – tiesiog priverčia išversti kelnes ir į jas pažvelgti, – aiškino spektaklio režisierius. – Mes scenoje tai darome chuliganiškai, drąsiai – gal net per daug – lįsdami į kraštutinumus, kad kuo labiau pasiektume žiūrovą ir paskatintumėme jį mąstyti ir fantazuoti.“
Šis spektaklis, anot statytojo, skirtas tiems žiūrovams, kurie yra pasiilgę žaidimo, chuliganizmo ir gyvybingumo teatre, kurie drįsta nesivaržyti ir atmesti dogmas.
„Lauksim žiūrovo, kuris kažko tikisi, o ne to, kuris jau nusprendęs, kokį spektaklį žiūrės ir kokį turi pamatyti, – atskleidė A.Areima, toliau nagrinėjantis moters ir vyro santykių temą. – Mes sustingstame šeimoje, gyvenime, visuomenėje, teatre, pavargstame filosofuoti, mąstyti, fantazuoti, o būtent fantazija atgaivintų mus ir paveiktų kaip pavasaris, leistų būti gyvybingesniems. Ši pjesė yra fantasmagoriška, pasakiška, verčia kitaip į ją žiūrėti, ją liesti ir statyti. Ji paremta filosofiniu pagrindu, todėl ir situacijų komizmas yra filosofinis.“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Režisieriaus Artūro Areimos spektaklis „Amfitrionas“ |
Spektaklyje „Amfitrionas“ vaidina režisieriaus kurso draugai ir Rimo Tumino mokiniai Tomas Rinkūnas, Paulius Ignatavičius, Agnė Šataitė, Martynas Nedzinskas, Tadas Gryn ir kiti.
„Tai yra to paties kraujo žmonės, mes kvėpuojame tuo pačiu. Mūsų susišnekėjimas jau yra nebeverbalinis, todėl repetuojant viskas kitaip kūrybiškai sprogdinasi“, – už Vilniaus mažojo teatro suteiktą kūrybinę laisvę dėkojo A.Areima.
Spektaklio kostiumus ir scenografiją sukūrė Agnė Kuzmickaitė, muziką – Giedrius Puskunigis.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Artūras Areima |
