„Mane visuomet traukė realaus ir mistinio pasaulio sąveika, slaptos žmogaus pasąmonės fantazijos ir ribinė situacija, kurioje neapčiuopiamas troškimas aptemdo akis taip, jog tampa žiauria tikrove. „Pikų damoje“ šis emocijų ir galimybių spektras yra tiesiog neribotas, todėl paskutinė mūsų premjera emociškai sugrąžino į geriausius „bohemiečių“ laikus, kuomet dirbdavome dieną–naktį, kurdami savo pasaulį. Kažkuria prasme tai buvo pirmosios kūrybinės komandos sugrįžimas, su kuria ir stačiau pirmąjį pastatymą Lietuvoje“, – premjeros dvasia dalinasi režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Jos minėtoje kūrybinėje komandoje sutinkame ir vieną ryškiausių, pasaulyje nusipelniusių šviesų dailininkų, – Peterį Mumfordą, po penkerių metų pertraukos grįžusį kostiumų dizainerį Juozą Statkevičių, ir prie jų prisijungusį taip pat ne pirmą kartą su VCO bendradarbiaujantį videomenininką Rimą Sakalauską.
„Pikų damos“ pastatymas savyje talpino ypatingai didelį energijos užtaisą, – būtent į jį, po pasaulinių triumfų grįžo Asmik Grigorian, atsinešusi vulkaniškos jėgos, leidusios išbandyti ją dominusias naujas spalvas Lizos vaidmenyje, kurį jau po poros metų ji atliks Paryžiaus operoje. Kostas Smoriginas viduryje repeticijų dar spėjo sudainuoti Tomskį Maskvos Didžiajame teatre, o Kristianas Benediktas atidavė visą save gludindamas Germano vaidmenį, kurį šiomis dienomis atlieka ne kur kitur, o Niujorko Metropoliteno operoje.
„Net mūsų primadoną Ireną Milkevičiūtę pavyko įkalbinti Grafienės vaidmeniui! Ir ji buvo tiesiog pritrenkianti – dar niekada jos nematėme tokiame tamsiame, charakteriniame amplua. Ir visa tai – Vilniuje! Nesvarbu, kad aptriušusioje, su kyšančiais iš grindų vinimis, salėje, ant remonto ribos balansuojančiuose ir byrančiuose Kongresų rūmuose... Aš pati sumušiau savo asmeninį rekordą ir prieš pat premjerą repetavau 18 valandų be pertraukos! Tad kokybė buvo tokia, jog materiali aplinka išgaravo vos mostelėjus Gintaro Rinkevičiaus batutai...“, – prisimena režisierė, teigdama, jog būtent ši premjera buvo ir yra kiekvieno atskirai ir visų „bohemiečių“ kartu sukurta sėkmė, į kurią buvo sunešta visa kas geriausio sukaupta per trylika gyvavimo metų, kovojant su nepritekliumi, laiko ir finansų stoka.
„Visus trylika metų buvome ir esame Lietuvos operos alternatyva. Šie metai mums buvo sėkmingiausi užsienio pripažinimu, bet iš esmės tai ir yra šio didelio darbo ir dešimtmečio investicijos rezultatas.“, – didžiuojasi D. Ibelhauptaitė.
„Pikų dama“ – kūrinys apie žmogaus sumaterialėjimą, grobuoniškumą, savanaudiškumą, žavėjimąsi pinigais ir pozicija visuomenėje, dėl to parduodant meilę, sielą ir jausmus... Toks velnio sandorio motyvas tęsia „Fausto“ temą apie žmogaus gyvenimo pasirinkimus ir pasekmes. Į balandžio mėnesio spektaklius grįžta premjerinė solistų sudėtis: garsiausias pasaulio sales 2019 metais su koncertiniu turu apkeliavęs Edgaras Montvidas, Berlyno Operos žiūrovus savo Mefistofeliu pritrenkęs Almas Švilpa, dešimtmetį Vokietijoje praleidęs Laimonas Pautienius ir įtaigioji Ieva Prudnikovaitė.
