Likus vos porai dienų iki premjeros, antradienio rytą LNDT vyko spaudos konferencija, kurioje spektaklio kūrėjai pasidalijo mintimis apie „Trijų seserų“ gimimą Lietuvoje.
Čia dalyvavo režisierė, trys pagrindinės aktorės – Rimantė Valiukaitė, Vitalija Mockevičiūtė ir Monika Bičiūnaitė, taip pat – dailininkė Simona Biekšaitė, sceninės adaptacijos autorius Mindaugas Nastaravičius, konferenciją moderavo teatrologė Daiva Šabasevičienė.
Y.Ross A.Čechovo kūryba anaiptol nesvetima – Švedijos Upsalos valstybiniame teatre ji jau spėjo pastatyti „Dėdę Vanią“, Islandijoje – „Žuvėdrą“, o galiausiai supratusi, kad ir toliau nori imtis jo pjesių nusprendė kurti Lietuvoje, taip gimė ir „Trys seserys“.
Dar anksčiau režisierė yra sakiusi, kad A.Čechovas šiandien jai lyg narkotikas, o tuo pačiu – ir jos gydytojas. Antradienį dalindamasi mintimis su žurnalistais Y.Ross tik pakartojo anksčiau išsakytą mintį.
Neva į A.Čechovą ji žiūri kai į avangardistą, kuris laužo taisykles, kanonus, žiūri kaip į tą, kuris kuria visiškai kitokią schemą ir ieško kitokios kalbos. Esą autorius net ir praėjus šimtmečiui po pjesės gimimo vis dar išlaiko jos aktualumą.
„Per Čechovą galima kalbėti apie mūsų laikus, mūsų gyvenimą. Spektaklio kūrybinis procesas nėra dramaturgijos pastatymas, tai atradimas per dramaturgiją. „Trys seserys“ man – labai logiškas atradimas. Kaip prieš kelis metus Švedijoje pastačiau „Dėdę Vanią“, supratau, kad tai tam tikras egzorcizmas. Čechovas labai organiškai įsiliejo ir į Lietuvos kontekstą“, – pasakojo Y.Ross.
Kūrybiniame procese ją neva taip įtraukė čechoviška dramaturgija, jog po šio spektaklio pasirodymo noras pastatyti spektaklį Lietuvoje tik stiprėjo. „Pagrindinis variklis buvo mano ryšys su aktoriais Lietuvoje. Po „Mano klasės“ ėmėme galvoti, kad reikia tęsti darbą toliau. Vyko vidiniai ieškojimai, eksperimentavimas. Per komandą atsirado ir pati medžiaga“, – sakė režisierė.
Su čia vaidinančiais aktoriais, tarp kurių – ir Marius Repšys, Paulius Tamolė, Dainius Jankauskas, Daumantas Ciunis, Toma Vaškevičiūtė, Tadas Gryn, Miglė Polikevičiūtė, Ramūnas Cicėnas, Vaiva Mainelytė, Valerijus Jevsejevas bei daugelis kitų – ji jau seniai pažįstama, drauge su jais susidirbusi.
Pasak D.Šabasevičienės, Y.Ross moka kurti ypatingą atmosferą, jai ypač svarbus psichologinis aspektas, su ja dirbti įdomu ir paties aktoriams, jie jau buvo pasiilgę režisierės.
„Bandome nekurti fantasmagoriško personažo. Tikslas – kad personažas per daug nenutoltų nuo pačios asmenybės, nuo aktoriaus, kad per personažą kalbėtų apie mūsų gyvenimą“, – pasakojo Y.Ross.
Spaudos konferencijoje žodį tarė ir kartu su Y.Ross sceninę adaptaciją rašęs dramaturgas M.Nastaravičius. Pasak jo, ši režisierė ir visa spektaklio kūrėjų komanda pirmiausia ir buvo priežastis, kodėl jis sutiko prisidėti prie „Trijų seserų“ pastatymo.
„Dėdė Vania“, „Žuvėdra“ – šios A.Čechovo pjesės man, kaip skaitytojui, yra įdomesnės. Nesakau, kad „Trys seserys“ neįdomios. Yana įrodė, kad pjesėje yra tema, apie kurią būtent dabar Lietuvoje reikia kalbėti. Džiaugiuosi, kad dar pirmosios repeticijos metu režisierė aiškiai suformavo, kodėl ir apie ką ji nori statyti spektaklį. Labai svarbu, kai žmogus turi viziją “, – sakė jis.
M.Nastaravičius pasakojo, kad statant „Tris seseris“ A.Čechovo tekstas iš esmės nebuvo perrašinėjimas, originalios dramaturgijos pagrindai išliko. „Jei bus tokių žiūrovų, kurie pjesę moka mintinai, galbūt jie pasiges vieno ar kito sakinio, – šyptelėjo. – Kažkas per 100 metų dingsta, kažkas nutolsta, tačiau šimtmečiais išlieka tas pats žmogus. Čechovo žmogus išgyvena tas pačias krizes, jų priežastis ir pasekmes kaip tik šiuolaikinis žmogus.“
Pasak Y.Ross, spektaklis pasakoja apie civilių ir kareivių santykį, kuriame veikėjai – kareiviai, tarnaujantis žmogus. „Tai yra čechoviškas sprendimas, tai jo originalas. Tačiau statydama medžiagą dabar pirmiausia turi sau atsakyti į klausimą – kas mums šiandien yra kareiviai. Prieš keletą metų to atsakymo neturėjau, o dabar tuos kareivius matau“, – kalbėjo Y.Ross.
Spektaklyje pagrindinėmis aktorėmis buvo pasirinktos M.Bičiūnaitė, R.Valiukaitė ir V.Mockevičiūtė tapo gerokai vyresnėmis – tai buvo sąmoningas režisierės sprendimas, taip Y.Ross norėjo perteikti nesustabdomo laiko pojūtį, tad kai prasmės ieško asmuo, kuriam daugiau nei 40 metų, tragiška nata skamba raiškiau.
Tai patiko ir pačioms aktorėms. „Čechovo parašyti tekstai – jie skirti brandesnėms moterims. Man labai patinka, kad mus paėmė tokias vyresnes. Yanos koncepcija tokia stipri, tai toks stiprus užtaisas, kad aš nespėju paskui savo vaidmenį“, – kalbėjo V.Mockevičiūtė.
Kad spektaklis turi stiprų užtaisą, pritarė ir M.Bičiūnaitė. „Šis spektaklis dar tik pradės kvėpuoti, o tas užtaisas viduje eina kaip tankas – su tokiu pagreičiu! Ir tai – didelis Yanos nuopelnas. Ji turi archaišką savybę mylėti žmogų, pamatyti aktoriuje ne tik aktorių, bet visų pirma – žmogų, tas užburia“, – kalbėjo aktorė.
Spektaklio „Trys seserys“ premjera LNDT Didžiojoje salėje numatoma kovo 17, 18 dienomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Mūsų klasės“ kūrėjai imasi Antono Čechovo „Trijų seserų“
