Sienos statybos darbai buvo baigti apie 204 m. pr. m. e. Ji buvo pastatyta iš akmenų, žemės ir molio, o didžioji kinų siena rytuose buvo apmūrytos plytomis. Metams bėgant, Kinų imperijos centras persikėlė į pietus, o mongolai, nuolat puolę imperiją, sieną smarkiai apgadino. Neprižiūrima ir puolama siena nugriuvo.
Ming dinastija (1368–1644 m.) vėl užsiėmė sienos statyba, siekdama sustabdyti klajoklių tautas. Siena buvo patobulinta ir išplėsta, pakeičiant senus molio ir žemės pylimus mūrine siena. Šiuo laikotarpiu siena buvo pastatyta tokio ilgio ir tokios formos, kokią mes ją žinome šiandien. 1987 metais UNESCO paskelbė Kinijos sieną pasaulio kultūros paveldu.
Iš senosios kinų sienos liko nedaug – iki šių dienų išliko tik pora restauruotų kilometrų. Didžioji dalis pirmosios Didžiosios kinų sienos pavirto griuvėsiais arba visai sugriuvo.
Kodėl pirmoji Didžioji kinų siena sugriuvo, o antroji tebestovi iki šiol? Tai galėsite sužinoti ir net pamatyti rugsėjo 23 d. „Tyrėjų naktyje“. Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė. dr. Ramunė Žurauskienė parodys skirtumą tarp pirmoje sienoje naudojamų statybinių medžiagų: džiovinto molio ir antroje sienoje naudojamų medžiagų – keramikos. O Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialas jus kviečia į statybos inžinerijos mokomąją laboratoriją, kur bus demonstruojamas termovizorius!
Daugiau informacijos apie „Tyrėjų naktis“ renginius www.tyrėjųnaktis.lt ir http://www.facebook.com/pages/Tyrėjų-Naktis/.
„Tyrėjų naktį“ rengia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga kartu su Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Lietuvos energetikos institutu, Socialinių inovacijų institutu, Šiaulių universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Vilniaus universitetu.
