Ketvirtadienį Nacionalinėje filharmonijoje vyko konsultacinis pasitarimas, kuriame pristatytas tarpinis skulptūros modelis ir preliminarus aikštės sutvarkymo projektas. Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai Gediminas Antanas Sakalis ir Algirdas Rasimavičius, siekdami įprasminti J.Basanavičiaus asmenybę, pasirinko tam laikmečiui būdingą klasikinį portretinį figūrinį sprendimą su „stipriu vidiniu judesiu“.
„Turint minty trumpą laiką ir tai, ką pavyko padaryti – milžiniškas žingsnis. Noriu pasidžiaugti, kad autorius rado būdą, jog pati medžiaga kalbėtų. Rasta plastikos kalba ir juntama metalo forma, kuri neprieštarauja regimajai realybei, čia nėra imitacijos“, – mano Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius prof. Gediminas Karalius.
J.Basanavičiaus paminklas turėtų išdygti priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905-aisiais posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. Preliminarus paminklo variantas – skulptūra, užkelta ne ant apvalaus, o stačiakampio pjedestalo. Paminklas nedidelis – iki 3 metrų. Aptarimo metu skulptoriai ir architektai svarstė, kad skulptūra galėtų būti ir didesnė.
Kaunietis skulptorius Stasys Žirgulis pabrėžė, kad pateiktas darbinis skulptūros modelis įdomus savo plastiniu sprendimu, organizuota plastine maniera: „Manau turėsime naują, semantine prasme tinkantį paminklą šioje vietoje.“
Vilniaus miesto savivaldybė paminklą ir Filharmonijos aikštę, kurioje įsikurs skulptūra, pastatyti planuoja 2018 metais per Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šiuo metu rengiamas aikštės prieš Filharmoniją sutvarkymo techninis projektas.
„Planuojama pakeisti aikštės dangą, įrengti modernų apšvietimą, pasodinti želdinių ir įrengti mažosios architektūros elementus (suoliukus ir kt.)“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.
Pasitarimo metu susirinkusieji nutarė ir toliau tęsti darbus.
Savivaldybės skaičiavimais, paminklo nuliejimas ir pastatymas kainuos apie 100 tūkstančių eurų, aikštės sutvarkymas – apie 300 tūkstančių eurų.
J.Basanavičius (1851–1927) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. J.Basanavičius pirmasis pasirašė Nepriklausomybės Aktą.
