„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

20 metų atlygio už dalyvavimą parodose negavęs Arvydas: „Tai yra sena problema, bet niekas nesiima iniciatyvos“

15min skaitytojas Arvydas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – 15min) dažnai dalyvauja galerijų organizuojamose grupinėse parodose, tačiau, kaip pats teigė, per 20 metų nėra gavęs už tai atlygio. „Tai yra sena problema, bet niekas nesiima iniciatyvos“, – komentavo jis. Per visą šį laiką pašnekovui nerimą kelią menininkų atstovaujamų institucijų kaip antai galerijos požiūris bei įstatyminės bazės nebuvimas.
Menininkas (asociatyvi nuotr.)
Menininkas (asociatyvi nuotr.) / Shutterstock nuotr.

Siūlo galerijoms atsiskaitinėti su valstybinėmis įstaigomis

Arvydas bedė pirštu į Lietuvos kultūros tarybos (LKT) ir Kultūros ministerijos veikimo principus. Jo požiūriu, blogai yra tai, kad finansavusi projektą LKT arba ministerija neatlieka prižiūrimosios funkcijos, t.y. neprašo iš galerijų ar kitų su menininkais dirbančių institucijų sąskaitų-faktūrų, kurios įrodytų, kad menininkas gavo teisingą atlygį.

„Jeigu galerijoms nereikia atsiskaityti su valstybe, tai, vadinasi, joms nereikia atsiskaityti ir su autoriais. Tai yra diskriminacija – institucijos kviečiasi menininkus dalyvauti parodose, bet už jas niekada nemoka. Tiesiog pasako, kad tam nėra skirta pinigų“, – komentavo Arvydas.

Paprašius pateikti pavyzdžių, Arvydas tikino, kad daug metų dalyvauja Kultūros nakties, Vilniaus galerijų savaitgalio renginiuose, tačiau už tai niekada nėra gavęs atlygio.

„Lietuvos dailininkų sąjungos organizuota ir „Titaniko“ galerijoje vykusi Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalė taip pat man nesumokėjo. Aišku, nebuvau pakviestas pačios pirmininkės, o žemesnės vykdytojų grandies“, – sakė Arvydas ir pridūrė, kad institucijos nemoka, mat „tai bus gera reklama“.

Tas pats menininkui nutiko eksponuojant savo darbus Geležinkelių muziejuje: „Mane kvietusi kuratorė atvirai nepasakė, kodėl nenumatytas atlygis. Tiesiog pasakė, kad nėra pinigų. Kalbant apie geležinkelius, matyt, jie tiesiog galvojo, kad čia tie dailininkai iniciatyvą rodo, tai gerai, duosime erdvę.“

Arvydo nuomone, galerijos, rengiančios parodas, turėtų su menininku sudarinėti sutartis.

Problemą žino

15min susisiekus su LKT pirmininke Asta Pakarklyte ji patikino, kad apie šią vizualiųjų menų sektoriuje susidariusią problemą yra mąstoma.

Visgi LKT neturi reglamento, kuriuo būtų reikalaujama tikrinti, kaip konkursus laimėję menininkai ar įstaigos paskirsto gautus finansus.

A.Pakarklytė teigė, kad ši funkcija – vis dar diskusijų objektas: „Jeigu išskirtas finansavimas autoriui nesumokėtas, tai ką tada daryti? Ar reikėtų grąžinti visą finansavimą? Tai yra nepaprasta procedūra.“

Aivaro Žydelio / 15min nuotr./Asta Pakarklytė
Aivaro Žydelio / 15min nuotr./Asta Pakarklytė

Jos teigimu, dar reikėtų žiūrėti, ar tokios sumos apskritai numatytos projektų teikimo fazėje: „Jeigu nėra numatyta, ar mes turime teisę toliau reikalauti? Kitaip tariant, čia reikėtų ne kontroliuoti, atiminėti, o žiūrėti, kokie projektai ateina.“

„Apie panašias problemas kalbėjau su Švedijos menų tarybos vadove. Ji pasakė, kad įvairiausiais lygmenimis ištyrinėjus nustatyta, kad Švedijoje vizualiuosiuose menuose yra didžiausios atlygio problemos. Ši situacija panaši į mūsų – atlygiai labai netolygūs, autoriai labai mažai arba išvis nieko negauna už jų kūrinių eksponavimą parodose“, – pasakojo A.Pakarklytė.

Ji sakė, kad Švedijos kūrybinės sąjungos, profsąjungos, meninės institucijos veikė labai intensyviai, pateikė reprezentatyvią duomenų analizę, aiškiai nustatė, kokie turėtų būti honorarai autoriams.

„Visa tai ištyrinėjus, buvo pradėta derėtis su ministerija ir taryba, – komentavo A.Pakarklytė. – Mes jau esame šią problemą kėlę, kalbėjome su Dailininkų sąjungos pirmininke Egle Ganda Bogdaniene. Mes laukiame pirmo žingsnio – iniciatyva turi ateiti iš paties sektoriaus.“

Tai yra gilesnė sisteminė problema, siūlomas dar vienas variantas

Vizualiųjų menų kūrėjas atlygį gauti gali iš kelių šaltinių. Pirmiausia – laimėjęs projektinį konkursą LKT arba pardavęs kūrinį. Tiesa, yra dar trečias variantas, dėl kurio daugiau nei dešimtmetį kovoja Lietuvos dailininkų sąjunga. Ji siekia įteisinti meno kūrinių panaudos mokestį kūrėjui, kokį turi muzikai ir rašytojai. Kaip teigė Meno kūrėjų asociacijos vadovas Jonas Staselis, „siekiame, kad tokio tipo mokestis atsirastų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.“

Toliau J.Staselis palygino vizualiųjų menų sritį su kitomis. Antai muzikos ir jų tekstų kūrėjai atlygį gauną net už nemokamuose renginiuose grojamus kūrinius. Rašytojai – už bibliotekoje paimtų knygų skaičių.

„Bet štai atėjęs į muziejų žmogus susimoka už bilietą (klausimas, ar institucija dalinasi gautais finansais su kūrėju), tačiau į daugelį mažesnių galerijų įėjimas yra nemokamas. Visuomenė turi galimybę susipažinti su kūriniais neatlygintinai, tačiau vizualiųjų menų kūrėjas už tai negauna jokio atlyginimo“, – sakė J.Staselis.

Kalbėdamas apie LKT teikiamas projektines paraiškas J.Staselis džiaugėsi, kad LKT jau palankiai vertina paraiškas, kuriose numatyta finansavimo eilutė autoriui: „Buvo laikas, kai projekte numatyta suma autoriui buvo vertinama neigiamai.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Jonas Staselis
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Jonas Staselis

Bet yra ir niuansų. Pasak J.Staselio, dažniausiai LKT suteikia dalinį finansavimą parodai. Taip pat labai dažnai nutinka taip, kad paties projekto įgyvendinimui būna sunaudojamos visos lėšos. Pinigų prireikia techniniam atlikimui (nuo apšvietimo iki paveikslų rėminimo), parodą prižiūrinčiam žmogui.

„Rašant paraišką atlygis autoriui yra suplanuojamas, bet finale atsiranda dilema. Nedaryti parodos, stipriai apkarpyti jos apimtis ir rasti honorarą arba įgyvendinus visus techninius dalykus nesumokėti autoriui, – teigė J.Staselis. – Manau, tokiu atveju turėtų vykti įgyvendintojo diskusija su autoriumi apie tai, ko jis norėtų.“

„Todėl ir tiek metų kalbama, kad veiktų kažkoks kompensacinis mechanizmas, kaip pavyzdžiui, atlygis už viešą darbų eksponavimą. Jeigu būtų politinė valia ir noras, būtų galima judėti pirmyn“, – tęsė Meno kūrėjų asociacijos vadovas.

J.Staselis 15min pateikė ir dažnai girdimą kontrargumentą: „Kompozitoriai kitaip nei vizualaus meno kūrėjai negali parduoti savo meno kūrinio. Nenorėčiau su juo sutikti. Vienas iš LKT vertinimo kriterijų yra to meno kūrinio įtaka tos meno srities vystymuisi. Vadinasi, didžioji dalis to, kas yra remiama LKT, yra absoliučiai nekomerciniai dalykai. Todėl pastatyti vežimą prieš arklį ir kalbėti, kad menininkas turi iš anksto galvoti apie kūrinį, kuris būtų parduodamas, nevertėtų. Taip sakantys nori menininkus padaryti amatininkais. Tekyla klausimas, ar jie tai daro sąmoningai, ar tiesiog nesupranta meno specifikos.“

Kultūros ministerija nekomentuoja

15min paprašius komentaro apie Dailininkų ir Fotomenininkų sąjungų inicijuojamą meno panaudos mokestį, Kultūros ministerija atsakė, kad apie tokį projektą informacijos nėra gavusi, todėl ir komentuoti negali.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“