Norint rasti pinigų menininkams paremti, tai padaryti tikrai įmanoma. Ir greitai. Tai parodė Vilniaus savivaldybės skubiai priimtas sprendimas: šeštadienį paaiškėjo, kad lietuvėms atiteko „Auksinis liūtas“, o jau pirmadienį vakare Vilniaus oro uoste, kur pasitikti operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ solistai ir viena iš kūrėjų V.Grainytė, meras Remigijus Šimašius rankose laikė 50 tūkst. eurų čekį.
Norėtų turėti fondą
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis 15min sakė, kad tartis dėl šios premijos miesto vadovai pradėjo dar sekmadienį, o galutinis sprendimas priimtas pirmadienio rytą.
„Sutarėme, kad reikia ieškoti solidžios pinigų sumos, apdovanoti šį nugalėjimą – ekstraordinarinį, kaip olimpiados auksą. Suprantame, kad menininkai yra vilniečiai, kuria Vilniuje, tą sveikiname ir tuo džiaugiamės“, – teigė direktorius.
Savivaldybės administracijai teko operatyviai rasti lėšų. „Gali pasirodyti, kad valstybinėse institucijose tai sunkiai padaromas dalykas, bet norint – niekas per daug nesunku. Šiuo konkrečiu atveju panaudojome vystytojų teikiamą paramą savivaldybei. Taip sukaupta šiek tiek pinigų per šiuos metus ir iš tų surinktų pinigų skyrėme 50 tūkst. eurų“, – sakė P.Poderskis.
Šis atvejis parodė, kad savivaldybei reikėtų fondo, kuriame sukaupti pinigai galėtų virsti tokiomis premijomis puikių laimėjimų pasiekusiems menininkams.
„Suprantame, kad nėra gerai, jog mes turime taip ieškoti pinigų. Tikrai turėtume turėti fondą tokiems ypatingiems įvykiams kultūroje, turėtų būti taryba iš meno atstovų daugumos ir savivaldybės mažumos, kuri nuspręstų, ar skirti premiją, kaip panaudoti to fondo lėšas. Manau, kad kokia ta taryba bebūtų, šiuo atveju ji būtų pritarusi tokiam skyrimui. Tas fondas galėtų siekti 100 tūkst. eurų per metus ir būtų laikomas rezervinėms reikmėms“, – gimusią idėją dėstė administracijos vadovas.
„Saulės ir jūros“ kūrėjams pinigai kol kas nepervesti, tačiau tai turėtų būti padarytą per šią savaitę. Taip pat Vilnius kūrėjoms žada rasti vietos, kur kūrinys šiemet arba kitąmet vėl bus parodytas vilniečiams.
Papildomų pinigų projektui ir jo autorėms žada ieškoti ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, kuris pirmadienį 15min teigė, kad yra susipažinęs su situacija, Lietuvos nacionalinio paviljono poreikiais. Kultūros ministerija iki šiol jau yra skyrusi 218 tūkst. eurų paviljonui.
Panaudos projekto tęstinumui
„Tai ryškus, netikėtas, bet labai lauktas Lietuvos ir Vilniaus laimėjimas, kuriuo didžiuojamės ir esame įkvėpti. Tikimės, kad ši simbolinė Vilniaus dovana įkvėps ir autores toliau eksperimentuoti, ieškoti, kurti darbus, kurie garsins sostinę ir Lietuvą pasaulyje. Nuostabioje Vilniaus planetoje gimsta unikalūs ir stebinantys kūriniai, juos reikia rodyti ir vilniečiams, ir pasauliui“, – sveikino Vilniaus meras.
V.Grainytė 15min studijoje antradienį sakė, kad tą paramą, kurią gavo iš Vilniaus miesto ir už kurią yra be galo dėkingos, kūrėjos pirmiausia skirs paviljono gyvavimo pratęsimo laikui. „Viskas kabėjo ant plauko, ar teks paviljoną uždaryti anksčiau, ar pavyks išlaikyti performansą iki spalio pabaigos“, – kalbėjo ji.
Šeštadienį, paaiškėjus, kad svarbiausias Venecijos šiuolaikinio meno bienalės prizas atitenka Lietuvos kūrėjoms, viena iš jų – L.Lapelytė interviu 15min juokėsi: „Nors vis tik paradoksalu tai, kad atsiimame „Auksinį liūtą“, o sąskaitoje vis dar turim minus 30 000 eurų.“ Taip pat paaiškėjo, kad norint, jog lietuviškas dainuojantis paplūdimys skambėtų iki bienalės pabaigos lapkritį, trūksta ne mažiau kaip 60 tūkst. eurų.
Dirbtinis paplūdimys ir vasarotojai
Apie klimato kaitą kviečianti susimąstyti „Saulė ir jūra (Marina)“ išsiskiria ne tik bienalei nebūdinga raiška, bet ir netradiciniu režisūriniu sprendimu – į dirbtinį paplūdimį ir savo patirtis apdainuojančius vasarotojus žiūrovai gali pažvelgti iš viršaus.
Lietuvos paviljonas šiemet įsikūrė Karinio jūrų laivyno teritorijoje esančiame pastate. Tam, kad jis virstų dainuojančiu paplūdimiu, prireikė 35 tonų smėlio ir daugiau nei 20 atlikėjų iš Lietuvos bei Italijos.
Lietuva Venecijos meno bienalėje dalyvauja nuo 1999 m. Lig šiol ji buvo įvertinta keturis kartus: specialieji paminėjimai įteikti 2005 m., kai paviljone buvo eksponuota Jono Meko kūrybos retrospektyva, 2007 m., pristatant Gedimino ir Nomedos Urbonų projektą „Villa Lituania“, 2011 m., kai Lietuvai atstovavo Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“ bei 2013 m., kai Lietuva bienalėje pristatė drauge su Kipru (kuratorius Raimundas Malašauskas).
58-oji Venecijos meno bienalė vyksta gegužės 11 – lapkričio 24 d. Kuruotoje parodoje, pavadintoje „Kad tu gyventum įdomiais laikais“ („May You Live in Interesting Times“), du savo kūrinius pristato ir lietuvis Augustas Serapinas.
