Raštiško įsipareigojimo V.Kasiulio šeimai nerado
A.Gelūnas 15min teigė, kad sprendimas keisti pavadinimą jau yra patvirtintas muziejaus tarybos.
„Jam pritarė Kultūros ministerija, kuri išreiškė norą, kad nebūtų pažeisti teisės aktai. Jie mūsų prašė ir mes tikrai kruopščiai archyvuose ieškojome bet kokio raštiško įsipareigojimo pavadinti muziejų V.Kasiulio vardu“, – sakė A.Gelūnas.
Pašnekovo teigimu, V.Kasiulio darbai tikrai bus eksponuojami. Tačiau jo rodomų darbų skaičius sumažės iki vienos salės.
„Radome tik Bronės Kasiulienės laišką, galimai surašytą Valdo Papievio. Jame ji mini muziejaus ketinimus įkurti tokį muziejų, bet tai nėra sutartis. Tai laiškas, kuriame ji džiaugiasi, kad dovanos kūrinius. Tačiau tokios komunikacijos yra kalnai ir mes turime žymiai didesnes kolekcijas, dovanotas su labai panašiais įsipareigojimais. Anuomet tai buvo muziejaus direktoriaus sprendimas, jam V.Kasiulio darbai labai patiko“, – tikino A.Gelūnas.
V.Kasiulio kolekcijos perdavimo istoriją A.Gelūnas pavadino „painia“:
„Daug kas buvo daroma žodiniais susitarimais ir reikėjo skubėti dėl tikrai sparčiai blogėjančios B.Kasiulienės sveikatos. Be to, nebaigusi perduoti kolekcijos ji mirė. Tokia buvo dramatiška ir slogi situacija.“
A.Gelūnas tikino, kad tokie žodiniai pažadai buvo duoti daugybei kitų menininkų. „Manau, kad sukurdami diasporos muziejų juos ištesėsime, sakė jis. – Arbit Blato įsūnis iš Niujorko man retkarčiais vis parašo, kada galės pamatyti savo didžiojo tėvo darbus Vilniuje.“
15min teiravosi, ar diskutuojant apie pokyčius buvo bandyta susisiekti su V.Kasiulio šeimos nariais:
„Šeima yra tiktai sunkiai sergantis sūnus, kuris negalėjo atvykti į Lietuvą, – atsakė A.Gelūnas. – Formuodami savo politiką mes nelabai atsižvelgiame į daugybės menininkų giminių pageidavimus, o patikėkite jų yra labai daug ir iš visų pusių <...>. Jeigu su kiekvienu jų reikėtų derinti muziejaus strategiją, tai mes nejudėtume į priekį <...>.“
Dailės muziejaus direktorius sakė, kad, atsiradus oficialiai sutarčiai, sprendimą svarstytų iš naujo.
Reikėjo „skėtinio pavadinimo“
Pasak A.Gelūno, muziejų pervadinti buvo apsispręsta prieš dvejus metus ir „tuomet diskutuota su ekspertais pasitikrinant idėją“.
„Tiek muziejuje dirbantys menotyrininkai, tiek mūsų kalbinti nepriklausomi ekspertai palaikė šią idėją. Tik ieškant tinkamo pavadinimo norėjosi, kad jis kuo labiau viską apimtų – lietuvius, litvakus, kitų tautybių išeivius, karo pabėgėlius, politinius emigrantus“, – 15min teigė LNDM direktorius.
„Vadinamoji pasaulio Lietuvos dailė yra nepaprastai turtinga, todėl buvo noras ją pristatyti žymiai plačiau ir giliau nei iki tol buvo daroma. Todėl norėjosi vykdyti pažadus ne tik V.Kasiulio šeimai <...>, bet ir daugybei kitų darbus dovanojusių šeimų: Lietuvos žydų tapytojo Arbit Blato, Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kašubos) ir kitų menininkų, kurie nusipelno būti eksponuojami nuolatinėje ekspozicijoje“, – tęsė jis.
Pasiteiravus ar V.Kasiulio pavardė negalėtų būti tuo visa apimančiu skėčiu, A.Gelūnas atsakė:
„Tikrai negalėtų. Man neteko sutikti nė vieno menotyrininko, kuris būtų pasiūlęs tokią idėją. Taip pat dar kartą atidžiai perskaičiau tikrai dviejų didelių ekspertų Viktoro Liutkaus ir Giedrės Jankevičiūtės pokalbį iškart po V.Kasiulio muziejaus atidarymo. Matantys visą Lietuvos dailės panoramą bei gerai susipažinę su diasporos daile ekspertai atvirai teigia, kad V.Kasiulis yra komercinis menininkas. Greta jo kūrė Pranas Gailius, Žibuntas Mikšys, Antanas Mončys žymiai sąžiningiau, nuosekliau ir autentiškiau.“
Ar „diaspora“ yra tinkamas žodis?
Pasak A.Gelūno, pandemija pakoregavo galutinio sprendimo priėmimo laiką. Be to, anuomet „ministrui Mindaugui Kvietkauskui nepatiko žodis „diaspora“, nes atrodė galbūt pernelyg šaltas ir menkai susijęs su lietuvių išeivija“.
„Tačiau mes tikrai dešimt kartų pertikrinome įvairias formuluotes ir šis pavadinimas pasirodė įtraukiausias, suprantamas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiškai. Manau, kad „Lithuanian Diaspora Art Museum“ turės potencijos pritraukti žymiai daugiau užsienio lankytojų, nes tai labai įdomi tema. V.Kasiulio pavardę žino nedaugelis, o visos diasporos meną nuo Europos iki Pietų Afrikos, nuo Amerikos iki Australijos... Tikrai kiekviename kontinente turime po genialų kūrėją“, – pasakojo pašnekovas.
A.Gelūnas pridūrė, kad šį rudenį vyks konferencija apie būsimosios ekspozicijos kūrimą ir su dailėtyrininkais ši tema „bus dar labiau konceptualizuojama“.
Keitėsi ir Klaipėdoje esančio padalinio pavadinimas
LNDM taip pat pervadino pajūryje esančią Prano Domšaičio galeriją į Klaipėdos dailės muziejų.
„Tai reiškia, kad jame bus eksponuojami ne tik su krašto istorija susiję darbai, bet bus perkeliamos iš kitų miestų bei užsienio atvežamos parodos.“
„Su P.Domšaičiu yra dar paprasčiau. Kolekcija visa apimti lieka tokia, kokia jinai yra, – pasakojo A.Gelūnas. – Ji yra labai kokybiška, įdomi, susijusi su Klaipėdos kraštu.“
Kaip teigė LNDM direktorius, norėta šį padalinį kilstelėti į nacionalinį lygmenį.
Jo teigimu, keisis ir muziejaus interjeras.
Kaip rašė 15min, Vytauto Kasiulio dailės muziejus buvo atidarytas 2013 metų birželį:
„Neoklasicistinis kultūrinės paskirties pastatas Alberto Goštauto g. 1, kuriame įsikūrė naujasis meno muziejus, pastatytas XX a. pradžioje. 2012 metais šis istorinis Vilniaus pastatas rekonstruotas ir modernizuotas Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo programos ir LR valstybės biudžeto lėšomis, jį pritaikant šiuolaikiniams muziejiniams poreikiams.
Pastate veikia nuolatinė dailininko V.Kasiulio kūrinių ekspozicija, įrengtos keičiamų parodų salės, konferencijų ir renginių centras. Pagrindinė V.Kasiulio dailės muziejaus misija – saugoti ir eksponuoti dailininko našlės Bronės Kasiulienės dovanotą ir jo sūnaus Vytauto Kasiulio Lietuvai perduotą 950 kūrinių dailininko kolekciją bei asmeninį menininko archyvą bei populiarinti lietuvių dailės meną.“
