Šventę papuoš Vladislovo Sirokomlės gimnazijos mokinių pasirodymas, lenkų liaudies dainų ir šokių ansamblis „Wilenka“ ir daugelio tarptautinių dainų konkursų laureatė Ewa Rawłuszewicz.
Skulptūra sukurta Adomo Mickevičiaus instituto Varšuvoje, Vilniaus muziejaus ir Lenkijos instituto Vilniuje lėšomis.
Renginio organizatoriai: Vilniaus muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje.
Apie paminklą patriotines lenkų ir lietuvių nuotaikas skatinusiam poetui Adomui Mickevičiui Vilniuje svarstyta jau nuo XIX a. vidurio. Dėl to meto politinės krašto padėties įgyvendinti idėją buvo neįmanoma, tačiau situacija pasikeitė po Pirmojo pasaulinio karo subyrėjus Rusijos imperijai ir Vilniui atsidūrus Lenkijos sudėtyje.
Tarpukario Vilniaus lenkų bendruomenei itin rūpėjo pastatyti paminklą vienam ryškiausių Vilniaus poetų – Mickevičius neabejotinai turėjo būti įamžintas mieste, kuriame studijuodamas praleido jaunystės metus. Tačiau ši užduotis netrukus įžiebė nesutarimus visuomenėje.
1923 m. Krokuvos skulptorius Zbigniewas Pronaszko pasiūlė Vilniuje, Rotušės aikštėje, pastatyti prieš metus sukurtą paminklą: geometrizuotų, ekspresionistinių formų, dvylikos metrų aukščio poeto figūra be postamento turėjo būti nulieta iš bronzos arba betono. Deja, skulptoriaus pasiūlymas atmestas kaip per modernus ir nederantis prie Rotušės aikštės aplinkos.
Tuo pačiu metu įsikūrė karinis komitetas, taip pat siekęs pastatyti paminklą Mickevičiui. Šiam komitetui Pronaszko pasiūlymas pasirodė priimtinas, ir 1924 m. dešiniajame Neries krante, prie dabartinių Sporto rūmų, iškilo skulptoriaus suprojektuoto paminklo poetui laikinas maketas, pagamintas iš tinkuotų lentų.
Daliai vilniečių Pronaszko sukurtas paminklas atrodė siaubingas, daliai – aktualus, atspindintis poeto reikšmingumą tiems laikams. Maketas visuomenės žvilgsnį buvo prikaustęs ne vienus metus – Neries pakrantėje jis išstovėjo iki 1939 m., kai dėl prastos būklės jį teko išmontuoti.
Nuolatinio Mickevičiaus paminklo statymo iniciatyvos virė ir po 1924 m. – surengti du konkursai, tačiau galų gale šio sumanymo įgyvendinimą sustabdė Antrasis pasaulinis karas. Paminklas poetui Vilniuje, prie Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblio, iškilo tik 1984 metais. Jo autorius – skulptorius Gediminas Jokūbonis.
