A.Skačkauskas (1955–2009) savo kūrybinį kelią pradėjo 9 dešimtmetyje – reikšmingų politinių ir kultūrinių permainų kontekste. Jis kūrė poeziją, tapė, buvo grupės „24“ narys.
Dailininko kūryba siejama su postmodernistinių idėjų ir neoekspresionistinės kūrybos sampratos įtvirtinimu. Fantastiniai siužetai, keisti ritualiniai veiksmai, egzotiški personažai, seksualinės konotacijos, erotinės fantazijos A.Skačkausko paveiksluose iki šiol audrina žiūrovų vaizduotę, o tapyba keri savo drastišku koloritu.
Jis sakydavo, kad daugiau nieko nesugeba, tik kurti. Be kūrybos jis negalėjo gyventi ir kūrė labai intensyviai, – pasakojo R.Skačkauskienė.
Dvikalbio, per mažiau nei metus sukurto albumo sudarytojas Kęstutis Šapoka teigė, jog pirmiausia jis prisiminė mintį, jog visų A.Skačkausko kartos tapytojų pasaulėžiūra yra kvazimitologinė. „Po to, bežiūrint tuos darbus, pagalvojau, kad jie kažkuria prasme galėtų susisieti su egzistencializmo paradigma, nes joje yra tam tikros ašinės sąvokos ir opozicijos (gyvenimas-mirtis, prasmė-beprasmybė, likimas-istorija), kurias galima rasti ir Skačkausko kūryboje. Tai man iš dalies padiktavo struktūros sprendimą“, – pasakojo K.Šapoka.
Dailininko žmona Roma Skačkauskienė teigė besidžiaugianti knyga: „Ją išleisti buvo mūsų šeimos pareiga. Norėjome, kad jo pėdsakas liktų Lietuvos kultūroje“.
R.Skačkauskienė neslėpė, kad tapyba buvo vyro prioritetas: „Mes turėjome tai suprasti. Jis sakydavo, kad daugiau nieko nesugeba, tik kurti. Be kūrybos jis negalėjo gyventi ir kūrė labai intensyviai. Mums pavyko rasti 600 jo darbų, bet jų yra ir dar daugiau“.
A.Skačkausko kolega, tapytojas Arvydas Šaltenis, pristatymo metu dalinosi savo prisiminimais: „Atsimenu Skačkauską, Ermitaže klūpantį prie Rembrandto paveikslo „Sūnaus palaidūno sugrįžimas“, kuriam jis deklamavo eilėraštį, aplink zujant nustebusiems žmonėms. Man tai buvo vienas įsimintiniausių momentų“.
Nors A.Skačkausko kūrinių yra įsigiję ir šalies muziejai bei galerijos, didžioji dalis jo darbų yra pasklidę po privačias kolekcijas. „Važinėjant, aplankant kolekcijas, mačiau, kad Skačkausko kūriniai gyvena su žmonėmis ir teikia jiems dvasinę palaimą“, – sakė albumo projekto vadovė Danutė Zovienė.