1889 metų „Autoportretas“, kuriame menininkas melsvai gelsvų potėpių fone žvelgia į žiūrovą pasukęs galvą į šoną, yra V.Van Gogho sukurtas originalas, patvirtino Van Gogho muziejus Amsterdame.
Pirmosios abejonės dėl Norvegijos sostinės Oslo nacionalinei galerijai priklausančio darbo iškilo 1970 metais, tačiau 2014 metais muziejus nusprendė jas išsklaidyti ir perdavė jį ištirti olandų ekspertams.
Ištyrę drobę rentgeno spinduliais, išstudijavę tapymo manierą ir susieję darbą su Vincento broliui Theo rašytais laiškais ekspertai nustatė, kad šį autoportretą V.van Goghas nutapė 1889 metų vasarą, besigydydamas Sen Remi psichiatrinėje ligoninėje Prancūzijoje.
„Šis už manęs esantis autoportretas labai ilgai kėlė abejonių“, – sakė Van Gogho muziejaus vyresnysis tyrėjas Louis van Tilborghas naujienų agentūrai AFP.
„Tai toks meno kūrinys, kuris dėl virtinės priežasčių turėjo būti priskirtas jam, bet jis taip pat turėjo tam tikrų kitiems jo paveikslams nebūdingų bruožų“, – kalbėjo ekspertas.
„Todėl mes privalėjome rasti tam paaiškinimą ir tai buvo sunku, bet aš manau, mes (šią problemą) išsprendėme ir didžiuojamės, kad daugiau ar mažiau sugrąžinome (darbą autoriui)", – sakė jis.
Oslo muziejus šį paveikslą įsigijo 1910 metais iš vieno Paryžiaus meno kolekcininko už 10 tūkst. frankų. Tai buvo pirmasis į valstybinio muziejaus kolekciją patekęs V.van Gogho autoportretas, nors vėliau 50 metų buvo abejojama jo autentiškumu.
Šio paveikslo spalvos nėra tokios ryškios kaip kitų to paties laikotarpio autoriaus darbų, jame mėlynos ir geltonos spalvos yra daugiau prislopintos, kai kurios detalės atrodo kiek neišbaigtos.
Tačiau tyrėjai nustatė, kad šis paveikslas ir dar du autoportretai – užbaigti praėjus kelioms savaitėms po to, kai menininkas įveikė psichozę, ir eksponuojami Nacionalinėje meno galerijoje Vašingtone bei Paryžiaus D'Orsay muziejuje – priklauso tai pačiai autoportretų serijai.
„Nors neatmetame jokių galimybių, žinoma, esame labai laimingi“, kad šis paveikslas yra autentiškas, sakė Oslo muziejaus senųjų meistrų ir šiuolaikinio meno kuratorė Mai Britt Guleng.
