Vos prieš ketverius metus ruošiausi daug rašyti, kasdien, gal vieną dieną net tapti rašytoj. O tada tiek skaitymas, tiek rašymas tapo niūrūs ir sudėtingi. Paskutinę grožinės literatūros knygą atsiverčiau 2020 metais. Pirštu vedžiau, kaktą – lapą baksnojau, raides mačiau tarytum pirmą kartą gyvenime.
Taigi, kaip ir turėjau pradėti svajoti apie ką nors kito, nes o kas norėtų ten pasilikti?
Ir žinai, net ir šią akimirką priėjau tašką, kuriame kelias pasibaigė. Vaikštinėju kaimynystėje. Priėjau privačius vartus, žyminčius mano kelionės krypties pasikeitimą – praėjimo nėra; nors du šunės tikrai žvelgia draugiškai, mirksi. Taip kad galvoju: apsisukti ir eiti kažkur kitur nėra jau taip neįprasta. Net kasdieniška. Kai kam, sako, nutinka net kelis kartus per dieną.
Tik kad būtų aišku, šis tekstas padiktuotas. Bet galvoti apie ateitis – tai isivaizduoti, jeigu ne žodžiais, tai vaizdais. Bus judančių vaizdų.
Viskas normaliai – ieškojau sugar, spice and everything nice ir kam jau dabar būtų galima ruoštis. Ar vis dar džiaugsmingai galvoti apie paqueerintas ateitis, kurios ateis? Taip. Dabartyje būti nejauku, tad belieka galvoti apie jas – tiek tolimas, tiek artimas. Esu čia ir dabar. Ir tu esi čia ir dabar. Nėra penkmečio plano, nėra šimtmečio plano, nėra plano ateičiai, kuris būtų nice.
Gal vieną dieną tapsiu kalbinink. O dabar – paroda.
Tad kviečiu! Rugsėjo 8 d., 18 val., Latako g. 3, „Editorial“.
– Agnė Jokšė
Parodos architektas: Linas Lapinskas
Paroda veiks iki spalio 8 d., trečiadieniais–penktadieniais 15–19 val. ir šeštadieniais 12–16 val.
Parodą ir „Editorial“ programą remia Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė ir „Danish Arts Foundation“.
Agnė Jokšė gyvena ir dirba tarp Vilniaus ir Kopenhagos; Danijos karališkojoje vizualiųjų menų akademijoje yra įgijusi magistro laipsnį, o Vilniaus dailės akademijoje – monumentaliosios tapybos bakalauro laipsnį.
Naudodama autoetnografijai būdingus įrankius, Jokšė pasakoja istorijas, kuriose jos pačios išgyvenimai ir praeities įvykiai, susiję su meilės, intymumo ir draugystės apmąstymais, susipina su įsivaizduojamomis refleksijomis apie šiuos įvykius supantį pasaulį. Jos kūrybos raiška apima rašymą, videofilmus ir performansus, kuriais ji tyrinėja paralelinių istorijų, atjautos, susipynusių santykių, keistumo bei kalbos temas.
Pastaraisiais metais menininkės kūryba pristatyta „Kunsthal Charlottenborg“, Kopenhagoje (2022); „Artists' Film International“, „Whitechapel Gallery“, Londone (2021); 14-oje Baltijos trienalėje, Vilniuje (2021); „Publics“, Helsinkyje (2021); Nidos meno kolonijoje, Nidoje (2021); „Mimosa House“, Londone (2020) ir Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje (2020). 2019 m. Jokšės kūrinys „Miela drauge“ buvo įvertintas pagrindiniu „JCDecaux Premija“ prizu.
