Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Ant Pelėdų kalno įsikurs menininko Ž.Landzbergo „Žalčio namas“

Kaune stūksantis Pelėdų kalnas visuomet buvo kultūros, susitikimų ir svarbių istorinių lūžių epicentro vieta. Birželio 2 d. erdvė atsinaujina – čia įsikurs menininko Žilvino Landzbergo viešos erdvės objektas „Žalčio namas“ – duoklė ypatingai Kauno vietai ir patiems miesto gyventojams. Įkurtuvių proga penktadienį ant Pelėdų kalno įvyks pirmasis viešas renginys – kad gyvenimas ypatingoje vietoje pulsuotų, o istorijos tęstųsi.
Menininko Žilvino Landzbergo viešos erdvės objektas „Žalčio namas“
Menininko Žilvino Landzbergo viešos erdvės objektas „Žalčio namas“ / Martyno Plepio nuotr.

Pelėdų kalnas – aukščiausia Kauno kalva, buvusi giria ir moterų vienuolyno sodas, įvairių susibūrimų ir renginių centras, o šiandien – vieta, kurioje verda menų studentų gyvenimas. Čia įsikūrusi Kauno kolegijos Menų akademija, šiais metais švenčianti 101–ąjį gimtadienį.

Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu gimusi idėja kalnui padovanoti naują meninį akcentą virto į skulptūrinį, laikiną viešos erdvės objektą „Žalčio namas“. Tai – kūrybai ir laisvalaikiui atvira erdvė, kurios paskirtį bei panaudojimo galimybes kviečiami kurti patys kauniečiai.

„Nors tai – statinys, vis dėl to į šį kūrinį reikia žiūrėti ne kaip į architektūros, bet kaip į skulptūrinį objektą, į kurį galima užeiti, jį patirti iš vidaus bei išorės. Šio kūrinio pavadinimas apsipynęs gražiais sutapimais ir yra inspiruotas pasakos, sukurtos menininkės Leilos Kasputienės-Šukiur. Nors šis kūrinys ir neturi aiškios paskirties, tačiau jis atviras skirtingai choreografijai. Čia galima užsiimti Tai chi, tiesiog per darbo pertrauką pasėdėti valgant sumuštinį, surengti koncertą po atviru dangumi ar studentams naudotis kaip lauko klase. Scenarijų turėtų modeliuoti pats žiūrovas ir vienareikšmės paskirties aš nematau. Tai duoklė kalnui ir miesto gyventojams, tad šioje vietoje sau pažymio nerašysiu. Pačiam smalsu, kaip šis objektas prigis, kaip jis bus naudojamas miesto žmonių ir kokius veiksmų scenarijus bei įpročius jie įneš. Stengiausi sukurti savotišką nematomą objektą, kuriame galėtų žaisti saulės šviesa, šerkšnas, rudens lapai ir, be abejo, žmogus,“ – apie kūrinį pasakoja jo autorius, menininkas Ž. Landzbergas.

„Žalčio namuose“ taip pat numatyta organizuoti „stalo“, prie kurio kasmet susėstų įvairūs kultūros, meno, savivaldybių ar ministerijų, ir ne tik, atstovai, diskusijas. Tikimasi, kad tai taps ir vieta pasireikšti studentams – organizuoti kūrybines dirbtuves, koncertus ar rengti lauko galerijos parodas.

Apžiūrėti ir prisijaukinti naują miesto erdvę bus galima jau birželio 2 d. vyksiančiose „įkurtuvėse“. Penktadienio popietę „Žalčio name“ kultūros lauko atstovai kvies į diskusiją „Meno objektai: viešų erdvių įveiklinimas“. Diskusijoje dalyvaus objekto autorius, menininkas Žilvinas Landzbergas, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, Kauno kolegijos bendruomenės atstovas Lukas Alsys, galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys, kultūrinio ugdymo ekspertė Živilė Etevičiūtė ir architektas Andrius Ropolas. Renginį moderuos menininkas ir sociologas dr. Tadas Šarūnas.

Po diskusijos bus galima stebėti menininkės Saulės Norkutės perfomansą „Saulės ir Mėnulio tuoktuvės“ . „Sutuoktuvių“ ceremoniją ves žinomas Žaliakalnio bendruomenės narys, Kauno miesto koncertmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Po pasirodymo vyks meninės dirbtuvės vaikams su Giedre Kalinauskiene. Vakarą užbaigs ir šokių aikštele Pelėdų kalną pavers naktinio klubo „Lizdas“ rezidentų muzikinės selekcijos.

Renginį organizuoja Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas. Renginio partneriai: „Kaunas 2022“, „Lizdas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos